Kai dienraštis „The New York Times“ paklausė apie grėsmingus Rusijos veiksmus, keliančius nerimą NATO sąjungininkėms Baltijos šalims, D. Trumpas atsakė, kad tuo atveju, jeigu Rusija jas užpultų, jis spręstų, ar reikia suteikti joms pagalbą, tik išnagrinėjęs, ar tos šalys „vykdė savo įsipareigojimus mūsų atžvilgiu“.
„Jeigu jos vykdė savo įsipareigojimus mums – tuomet atsakymas yra „Taip“, – pridūrė jis, duodamas interviu trečiadienį.
Ketvirtadienį D.Trumpas turėtų oficialiai sutikti tapti Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidento postą.
D.Trumpo komentarai apie JAV įsipareigojimus suteikti pagalbą kitoms NATO narėms atitinka jo anksčiau jo išsakytas mintis dėl Jungtinių Valstijų vaidmens pasaulyje.
D. Trumpas dar kartą pabrėžė savo griežtas nacionalistines pažiūras, kuriomis grindžiama visa jo kandidatavimo į prezidentus strategija, ir paaiškino, kad ketina priversti NATO nares stiprinti gynybą, taip kaip JAV ją stiprino ištisus dešimtmečius. Ilgalaikių sutarčių nutraukimui jis nepritartų. Anot jo, reikia iš naujo apibrėžti, ką reiškia būti JAV partneriu.
D. Trumpas tvirtina, kad likusioji pasaulio dalis turės perimti jo požiūrį. Kaip pats sako, norėtų, kad ir toliau būtų laikomasi esamų sutarčių, bet NATO narės turi nustoti naudotis JAV dosnumu, kuris ilgiau neįmanomas.
D. Trumpas rengiasi sakyti kalbą per ketvirtadienį vakare vyksiantį suvažiavimą ir perspėja, kad ketina laikytis „Amerika – pirmiausia“ strategijos, kurios laikėsi pastaruosius keturis mėnesiu. Taip pat paminėjo, kad neketina sudaryti Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties su Meksika ir Kanada, jei nepavyks susitarti dėl iš esmės geresnių sąlygų.
D. Trumpas išreiškė abejonę, ar būdamas prezidentu jis padidintų su saugumu susijusias garantijas, kurias turėdamos 28 NATO narės galėtų būti užtikrintos dėl visų JAV karinių pajėgų parengties jas ginti.
2014 metais 28 šalių Aljansas įkūrė ypač greito reagavimo pajėgas, kad apsaugotų labiausiai pažeidžiamas NATO nare nuo potencialios konfrontacijos su Rusija.
Per anksčiau šį mėnesį Varšuvoje vykusį bloko viršūnių susitikimą taip pat buvo nutarta dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje keturis sąjungininkų batalionus – iš viso apie 4 000 karių.
Per 45 minutes trukusį pokalbį D.Trumpas betarpiškai iškėlė naujų klausimų dėl įsipareigojimų automatiškai ginti NATO sąjungininkes, jeigu jos būtų užpultos, sakydamas, kad pirmiausiai pasidomėtų jų pačių indėliu Aljanse.
Dešimtmečius sukęs verslą ir neturintis jokios ankstesnės politinės patirties D.Trumpas svarstė apie Amerikos karinės galios naudojimą užsienyje iš ekonomikos pozicijų.
Pavyzdžiui, jis tvirtino, kad Amerikai galbūt nebūtina dislokuoti savo karius užsienyje, nors sutiko, kad tai gali būti geras pasirinkimas.
„Jeigu nuspręstume, kad turime ginti Jungtines Valstijas, visada galime dislokuoti“ karius už JAV ribų, D.Trumpas sakė laikraščiui, pridūręs, kad taip būtų daug pigiau.
Šiame interviu D.Trumpas taip pat sakė, kad nėra linkęs kritikuoti Turkijos dėl politinių oponentų triuškinimo ir piliečių laisvės varžymo po praeitą savaitę toje šalyje mėginto įvykdyti karinio perversmo.
Kalbėdamas apie Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, jis pareiškė: „Labai jį gerbiu dėl gebėjimo pakreipti tą padėtį... Kaip žinot, kai kurie žmonės sako, kad tai buvo surežisuota. Aš taip nemanau.“
Jungtinės Valstijos „neturi teisės pamokslauti“ Turkijai arba kitoms šalims, kai „žmonės šaltakraujiškai šaudo į policininkus“, pažymėjo D.Trumpas.
„Ketiname pirmiausiai pasirūpinti savo šalimi“
D.Trumpas teigė, kad konsultavosi su dviem buvusiais respublikonų valstybės sekretoriais – Jamesu A. Bakeriu ir Henry Kissingeriu, pridūręs, kad įgijo „daug žinių“. Vis dėlto jis nepasakė, ar tie pašnekesiai įkvėpė jam kokių nors naujų idėjų nacionalinio saugumo srityje, kurias būtų verta plėtoti.
Kandidatas tvirtai pabrėžė esantis pasiryžęs pasitraukti iš Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA), jeigu Meksika ir Kanada nesutiktų derėtis dėl naujų sąlygų, kurios nebeskatintų JAV bendrovių perkelti gamybą į kitas šalis.
„Pasitraukčiau iš NAFTA akimirksniu“, – sakė D. Trumpas.
Jis taip pat kalbėjo apie būtinybę iš esmės modernizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas, visų pirma Amerikos branduolinį arsenalą.
„Turime daug atgyvenusių ginklų, – sakė jis. – Turime branduolinių (ginklų), nors nežinome, ar jie apskritai veikia.“
B. Obamos administracija jau vykdo didelę modernizacijos programą, siekdama padidinti branduolinio arsenalo patikimumą, nors šie planai atsirėmė į milžiniškas išlaidas, reikalingas bombonešiams ir povandeniniams laivams atnaujinti. Ta didžiulė sąskaita – 500 mlrd. dolerių arba daugiau – bus pateikta naujam prezidentui.
D.Trumpas per ankstesnį savo interviu „The New York Times“ naudojo šūkį „Pirmiausia Amerika“, bet trečiadienį jis tvirtino, kad tą idėją supranta kitaip negu Charlesas A. Lindberghas ir kiti Amerikos izoliacionistai prieš Antrąjį pasaulinį karą.
„Man „Pirmiausia Amerika“ yra visiškai naujas, šiuolaikinis terminas, – aiškino jis. – Niekada nesiejau jo su praeitimi.“
Kandidatas akimirką susimąstė, kai buvo paklaustas, ką jam reiškia šis šūkis.
„Mes ketiname pirmiausiai pasirūpinti savo šalimi, prieš imdamiesi sukti galvą dėl visų kitų pasaulyje“, – sakė D.Trumpas.
Buvęs D. Trumpo konkurentas neišreiškė jam palaikymo
Jungtinėse Valstijose vykstančiame Respublikonų partijos suvažiavime buvęs Donaldo Trumpo varžovas rinkimuose Tedas Cruzas sukėlė chaosą, savo kalboje delegatams patardamas balsuoti pagal sąžinę ir atsisakęs patvirtinti milijardierių kandidatu.
Sulaukęs ir ovacijų, ir švilpimų, Tekaso senatorius pareiškė, kad partija nusipelnė lyderio, kuris kovotų už principus, suvienytų respublikonus dėl bendrų vertybių.
Nors oficialiai D. Trumpas kandidatu patvirtintas trečiadienį, formaliai nominaciją turėtų priimti savo kalboje ketvirtadienį – paskutinę respublikonų konvento dieną.
Pagrindine D. Trumpo varžove prezidento rinkimuose greičiausiai taps demokratų atstovė buvusi Valstybės sekretorė Hillary Clinton.
Demokratai į suvažiavimą rinksis vėliau šį mėnesį.