„Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šiandien dar kartą pademonstravo, kad padarys viską ... savo valdžiai sustiprinti ir kritikams persekioti, – sakoma F. Guleno pareiškime. – Raginu JAV vyriausybę atmesti visas pastangas piktnaudžiauti ekstradicijos procesu ... politinėms vendetoms.“

F. Gulenas, kuris Jungtinėse Valstijose gyvena nuo 1999-ųjų, neigia kaip nors dalyvavęs puče.

„Absurdiška, neatsakinga ir klaidinga sakyti, kad aš kaip nors susijęs su šiuo šiurpiu žlugusiu perversmu“, – sakoma jo pareiškime.

F.Gulenas yra judėjimo „Hizmet“ („Tarnystė“), kuris dešimtyse šalių propaguoja nuosaikų islamą ir kurį R.T.Erdoganas vadina teroristine grupe, dvasinis lyderis.

Turkijos premjeras Binali Yildirimas antradienį sakė, kad jo vyriausybė nusiuntė Jungtinėms Valstijoms keturis dosjė dėl prašymo išduoti F. Guleną, kurį Ankara vadina „išdaviku“.

Baltieji rūmai sakė, kad prezidentas Barackas Obama antradienį telefonu kalbėdamasis su R. T. Erdoganu aptarė šį ekstradicijos prašymą ir pažadėjo JAV pagalbą tiriant bandymą įvykdyti perversmą.

Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas sakė, kad atsiųsti dokumentai studijuojami remiantis prieš tris dešimtmečius JAV ir Turkijos sudaryta ekstradicijos sutartimi.

Jis taip pat pabrėžė, kad F. Gulenas pagal įstatymą turi tam tikras teises.

Tuo tarpu Turkijoje po žlugusio perversmo taikomos griežtos priemonės kariškiams, policininkams ir teisėjams buvo išplėstos ir jau apėmė mokyklas bei žiniasklaidą.

Antradienį turkų pareigūnai panaikino visas televizijos ir radijo licencijas, susijusias su „Hizmet“, kurį jie vadina „Fethullah teroristine organizacija“.

Opozicionierius F. Giulenas neteko Turkijos pensijos

Jungtinėse Valstijose gyvenantis opozicionierius Fethullah Gulenas, kurį Turkijos valdžia kaltina prisidėjus prie mėginimo įvykdyti valstybės perversmą šalyje, neteko pensijos ir socialinio aprūpinimo Turkijoje.

Tai trečiadienį pranešė Anatolijos naujienų agentūra.

Antradienį Baltieji rūmai patvirtino, jog Turkija nusiuntė Jungtinėms Valstijoms elektroninio pavidalo "dokumentų dėl F. Giuleno statuso".

2014 metų gruodį Stambulo teismas išdavė orderį suimti F. Giuleną dėl įtarimų įkūrus teroristinę organizaciją, kurios tikslas - pakirsti šalies vadovybės ir valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos pozicijas.

Naktį į liepos 16-ąją Turkijoje grupė maištininkų mėgino įvykdyti karinį perversmą. Pagrindinė konfrontacija vyko Ankaroje ir Stambule. Šalies vadovybė paskelbė, kad pučas nuslopintas. Naujausiais duomenimis, žuvo 190 Turkijos piliečių, nukauta daugiau kaip 100 maištininkų, apie 1,5 tūkstančio žmonių buvo sužeisti.