„Visomis įmanomomis priemonėmis smerkiu bandymą Turkijoje įvykdyti karinį perversmą. Dėl valdžios reikia kovoti laisvuose ir sąžininguose rinkimuose, o ne jėga. Kaip žmogui, kuris per pastaruosius penkis dešimtmečius patyrė ne vieną karinį bandymą nuversti valdžią, sulaukti kaltinimų prisidėjus prie dabartinių įvykių ypatingai skaudu. Kategoriškai neigiu šiuos kaltinimus“, - pareiškė jis.

Kas jis?

Fethullahas Gulenas – judėjimo „Hizmet“ dvasinis lyderis, buvęs imamas, dvasininkas ir islamo visuomenės veikėjas. Jis Turkijoje buvo laikomas labai įtakingu žmogumi, kuris turi milijonus sekėjų islamo pasaulyje. 2013 metais F. Gülenas buvo įtrauktas į „Time“ 100 įtakingiausių pasaulio žmonių, į žurnalo „Foreign Policy“ 500 įtakingiausių, be to, užėmė 11 vietą pačių įtakingiausių musulmonų sąraše.

F. Guleno idėjos yra pakankamai progresyvios, savo straipsniuose jis pabrėžia mokslo ir išsilavinimo svarbą visuomenės vystymuisi, taip pat dialogo tarp įvairių konfesijų svarbą. Jis mano, kad demokratija yra geriausia valstybinės santvarkos forma, pasisako už daugiapartiškumą, smerkia radikalų islamą. Jo idėjos įkvėpė jo pasekėjus atidaryti daugiau nei 1000 mokyklų, universitetų ir kultūros centrų 150 pasaulio šalių. Turkijoje „guleniškos mokyklos“ laikomos vienomis iš šiuolaikiškiausių.


Nuo ko viskas prasidėjo?

– 1999 metais F. Gulenas išvyko į JAV gydytis ir nuo tada į Turkiją nebuvo grįžęs.

– 2000 metais jis buvo apkaltintas sąmokslo rengimu prieš Turkijos vyriausybę. 2008 metais procesas buvo nutrauktas dėl nepakankamų nusikaltimo įrodymų. Nepaisant šių kaltinimų, F. Guleno judėjimas aktyviai palaikė R. T. Erdogano partiją, kol šis buvo ministru pirmininku, kas vėliau padėjo būsimam prezidentui per rinkimus.

– 2013 metais F. Guleno ir R. T. Erdogano santykiai paaštrėjo. Pamokslininkas sukritikavo žiaurų policijos elgesį su protestuojančiais prieš Stambulo parko Gezi užstatymą. Tuo metu dėl teisėsaugos organų veiksmų žuvo keli žmonės. Taikūs protestai peraugo į demonstracijų ir neramumų bangą, kuri nusirito per visą Turkiją. R. T. Erdoganas dėl visko apkaltino judėjimo „Hizmet“ šalininkus.

– Tais pačiais 2013 metais šalyje įvyko didžiulis skandalas: 52 aukšti pareigūnai iš R. T. Erdogano partijos buvo sulaikyti ir apkaltinti korupcija. Po šių įvykių piliečiai ėmė reikalauti vyriausybės atsistatydinimo. Į šiuos kaltinimus tuometnis premjeras R. T. Erdoganas atsakė, kad šią antikorupcinę operaciją, kuri buvo pavadinta „Didžioji pakiša“, suplanavo F. Guleno judėjimas „Hizmet“. Tąsyk jis pavadino „Hizmet“ teroristine organizacija, kurios tikslas – nuversti vyriausybę, todė buvo liepta uždaryti visas F. Guleno mokyklas.

– Pats F. Gulenas ne kartą neigė panašaus pobūdžio kaltinimus ir duodamas interviu, pabrėždavo, kad jis yra ekstremizmo priešininkas ir nesiruošia kištis į politiką.

– 2016 metų pavasarį konfliktas dar labiau įsibėgėjo. Kovą vieno iš didžiausių Turkijos laikraščių „Zaman“, kaip manoma susijusio su F. Gulenu, kontrolė buvo perduota į išorės administracijos rankas. Balandį Turkijos policija sulaikė beveik 90 žmonių, įtariamų ryšiais su „Hizmet“. Gegužės pabaigoje R. T. Erdoganas pareiškė, kad F. Guleno judėjimas yra prilyginamas teroristinei organizacijai.

– 2014 metais Turkijos teismas tris kartus išdavė orderį suimti F. Guleną. 2016 metų birželio 14 dieną laikraštis „Sabah“ pranešė, kad Ankaros prokuratūra ketina siųsti oficialią užklausą į JAV Teisingumo ministerija dėl F. Guleno ekstradicijos.