Nekantriai lauktoje tyrimo, kuriam vadovavo seras Johnas Chilcotas, ataskaitoje pateikiamas itin kritiškas britų vaidmens JAV vadovaujamame kare vertinimas ir išsamiai aprašomi klaidingi žvalgybos duomenys, abejotini teisiniai invazijos pagrindai ir netinkamas pasirengimas okupacijai.
Britanija dislokavo karius Irake, kai dar nebuvo išnaudotos visos diplomatinės priemonės, ir tai padarė tokiu metu, kai „nebuvo jokios neišvengiamos (tuometinio Irako vadovo) Saddamo Husseino grėsmės“, rašoma ataskaitoje.
Dokumentas taip pat atskleidė, kad T. Blairas dar 2002 metų liepą, likus beveik metams iki invazijos, tuometiniam JAV prezidentui George'ui W. Bushui parašė: „Būsiu su jumis, kad ir kas būtų“.
Trečiadienį T. Blairas dvi valandas trukusioje spaudos konferencijoje emocingai gynė savo sprendimus dėl Irako.
„Tikiu, kad priėmėme teisingą sprendimą, ir pasaulis yra geresnis ir saugesnis“, – sakė jis žurnalistams.
T. Blairo balsas drebėjo, kai jis sakė, jog už klaidas planuojant šį karą, kuris smarkiai suskaldė Britaniją, „aš labiau liūdžiu, apgailestauju ir atsiprašinėju nei jūs kada galėtumėte pamanyti ar patikėti“.
Paskelbus ataskaitą, Londone buvo surengta antikarinė demonstracija, kurios dalyviai skandavo: „T. Blairas melavo, tūkstančiai žuvo“ ir „Karo nusikaltėlis Tony Blairas“.
Laikraščiai taip pat buvo negailestingi buvusiam vyriausybės vadovui.
„Privatus Blairo karas“, – skelbė antraštė pirmajame „The Times“ puslapyje.
„Apgaulės monstras“, – negailestingai kirto buvusiam premjerui „Daily Mail“.
Po britų ir amerikiečių karių invazijos per šešerius metus žuvo apie 150 tūkst. irakiečių, o šalis nugrimzdo į chaosą, ir tai sudarė tinkamas sąlygas iškilti tokioms džihadistų grupuotėms, kaip „Islamo valstybė“.
Tuščios kalbos
Irakui, kuri tebekrečia smurtas ir kuris dar neatsigavo po šią savaitę Bagdade mirtininko surengto sprogdinimo, nusinešusio mažiausiai 250 gyvybių, šio tyrimo išvados neturi didelės reikšmės.
„Ataskaita... nieko nepakeis – visa tai tėra tuščios kalbos“, – sakė 60-metė Zainab Hassan.
Tuo laikotarpiu sprendimas pradėti karą buvo grindžiamas pareiškimais, esą Saddamas Husseinas turi masinio naikinimo ginklų, tačiau jie taip ir nebuvo rasti, o žvalgybinė informacija apie tai vėliau buvo atšaukta.
Tyrimui vadovavęs J. Chilcotas dėl to tiesiogiai apkaltino žvalgybos vadovus, išteisindamas T. Blairo pareigūnus „netinkamai“ darius įtaką rengiant svarbų žvalgybos dokumentą, kuris buvo paskelbtas 2002 metų rugsėjį.
„Nebuvo jokio melo, parlamentas ir kabinetas nebuvo suklaidinti, nebuvo jokio slapto įsipareigojimo dėl karo. Žvalgybos duomenys nebuvo suklastoti ir sprendimas buvo priimtas sąžiningai“, – sakė T. Blairas, kuris buvo leiboristų ministras pirmininkas 1997-2007 metais.
G. W. Bushas taip pat gynė sprendimą surengti invaziją. Savo pareiškime, kurį perdavė per atstovą spaudai, jis pažymėjo: „Visas pasaulis yra geresnis, kai S. Husseino nėra valdžioje“.
Kai kurių iš 179 Irake žuvusių britų karių artimieji sakė, kad nuodugniai išnagrinės tyrimo išvadas, vildamiesi rasti pagrindą imtis teisinių veiksmų prieš T.Blairą ir kitus pareigūnus.
„Tyrimas patvirtino visus mūsų būgštavimus, kad šie jauni vyra ir moterys buvo dislokuoti pasitelkus melą“, – sakė Rogeris Baconas, kurio 34 metų sūnus Matthew žuvo Irake 2005-aisiais.
Tarppartinė parlamentarų darbo grupė šiuo metu taip pat nagrinėja galimybę imtis teisinių veiksmų prieš T. Blairą, įskaitant galimybę kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą.
Katastrofa
Tyrimui nebuvo iškeltas tikslas nuspręsti dėl invazijos teisėtumo. Tačiau J. Chilcotas pažymėjo, kad procesas, kaip buvo sprendžiama dėl teisinio pagrindo pradėti karą, „toli gražu nebuvo patenkinamas“.
„Priėjome prie išvados, kad Jungtinė Karalystė nusprendė prisijungti prie invazijos į Iraką, kai dar nebuvo išnaudotos taikios nuginklavimo priemonės. Kariniai veiksmai tuo laikotarpiu nebuvo paskutinė išeitis“, – sakė J. Chilcotas.
Netrukus po T. Blairo spaudos konferencijos dabartinis leiboristų lyderis Jeremy Corbynas, kuris buvo viena ryškiausių antikarinės kampanijos figūrų, tiesiogiai paprieštaravo buvusiam partijos pirmininkui ir premjerui.
„Invazija į Iraką ir jo okupacija buvo katastrofa“, – sakė J. Corbynas, kreipdamasis į Irake žuvusių britų karių artimuosius.
„Savo partijos vardu nuoširdžiai atsiprašau už katastrofišką sprendimą eiti kariauti į Iraką“, – sakė jis.
Karas, per kurį viename iš jo etapų Irake buvo dislokuoti net 46 tūkst. britų karių, vis dar smarkiai veikia britų politiką.
Dėl gilius randus palikusios patirties Irake Britanija nebelinkusi siųsti savo karių prisidėti prie tarptautinių karinių intervencijų tokiose šalyse, kaip Sirija ir Libija.
Į pensiją išėjęs valstybės tarnautojas J. Chilcotas sakė, kad jo ataskaita yra „intervencijos, kuri buvo visiškai nesėkminga ir kurios pasekmės tebejaučiamos iki šių dienų, įvertinimas“.
Ministras pirmininkas Davidas Cameronas savo pareiškime Bendruomenių rūmams sakė: „Negalime atsukti laikrodžio, tačiau galime užtikrinti, kad pamokos bus išmoktos ir nenueis vėjais“.