Birželio 28 d. trys asmenys taksi automobiliu atvyko į Stambulo Ataturko oro uostą, su savimi jie turėjo automatinius ginklus ir savižudžių bombas, kurias įveikę saugumo patikrinimo punktą jie susprogdino. Per šį teroristinį išpuolį žuvo 44 žmonės.

Ši taktika panaši į naudotą Paryžiuje ir Briuselyje, tačiau šį kartą išpuolį įvykdė Rusijos, Uzbekistano ir Kirgizijos pilietybes turintys asmenys.

Buvusio JAV Gynybos departamento pareigūno, šiuo metu analitiku dirbančio „Rand Corp.“ Setho Joneso manymu, kažin ar ką stebina Sirijoje ar Irake „Islamo valstybės“ ar su „Al Qaeda“ siejamos „Nusra Front“ pusėje kovojantys atvykėliai iš Centrinės Azijos. „Neįprasta tai, kad jie atakas rengia Turkijoje“, - patikino jis.

Kaip rašo „Foreign Policy“, šie įvykiai kelia naujų saugumo iššūkių Turkijai, vis dar neatsigavusiai po vienos siaubingiausių teroristinių atakų šios šalies istorijoje. Daugybė imigrantų iš buvusių sovietinių respublikų, pavyzdžiui, Uzbekistano gyvena ir dirba Turkijoje, taigi iš Sirijos ar Irako atvykstantys kovotojai patenka į glaudžią tėvynainių bendruomenę, kurioje gali sėkmingai likti nepastebėti. Taigi atėjo laikas Turkijos saugumo darbuotojams, ilgą laiką dėmesį telkusiems į sunkiai suvaldomas šalyje gyvenančias arabų ir kurdų bendruomenes, radikalumo apraiškų ieškoti Kaukazo ir Centrinės Azijos bendruomenėse.

Kaip rašo turkų laikraštis „Yeni Safak“, Turkijos policijos pajėgos teigia identifikavusios šio teroristinio išpuolio rengimui vadovavusį asmenį – tai čečėnų teroristas Ahmetas Chatajevas. Pranešama, kad šis asmuo dirba Kaukazo Emyrato steigėjui ir vadeivai, o į „Islamo valstybės“ kovotojų gretas įstojo 2013 m. A. Chatajevas šiuo metu ieškomas Rusijoje dėl kaltinimų teroristine veikla. Be to, šis asmuo įtrauktas į Jungtinių Tautų (JT) terorizmo sąrašą, kuriame vardijami rusakalbius kovotojus apmokantys ir iš Sirijos juos atgal į Rusiją perdislokuojantys asmenys.

Remiantis tapatybės neatskleidusio šaltinio iš žvalgybos pateikiama informacija, A. Chatajevas išpuolį planavo nuomotame name Stambulo apylinkėse, šalia prekybos komplekso. Taip pat šaltinis informavo, kad vaizdo fiksavimo kamerų medžiagoje matyti, kaip teroristai išpuolio dieną įsėda į taksi automobilį šalia prekybos komplekso ir vyksta į oro uostą.

Nors Turkijos ir Vakarų šalių vadovai linkę sieti „Islamo valstybę“ su išpuoliu Stambule, kol kas nėra aišku, kad išpuolio vykdytojai į Turkija siųsti aukščiausio rango „Islamo valstybės“ lyderių nurodymu. Bet kuriuo atveju, jei Stambule įvykdytas teroristinis išpuolis paskatins šios teroristinės grupuotės vadeivas raginti rusakalbius kovotojus rengti daugiau teroristinių išpuolių, tai reikš, kad ekstremistai pajėgiausius savo kovotojus naudoja teroristiniams savo sumanymams užsienyje įvykdyti.

Karinė tarnyba buvusiose sovietų respublikose privaloma, todėl „Islamo valstybei“ nereikia tokiems asmenims suteikti bazinių mokymų. Anot privačios saugumo konsultacijų įmonės „Soufan Group“ specialiųjų projektų direktoriaus Patricko Skinnerio, šie asmenys iš ginklais užtvindyto regiono visą gyvenimą turi prieigą prie AK-47 automatų. Remiantis „Soufan Group“ ir JAV valdžios parengtomis ataskaitomis, buvusios Sovietų Sąjungos respublikos užima trečią vietą pagal iš užsienio šalių „Islamo valstybės“ pusėje kovoti atvykstančių asmenų skaičių.

Ekspertai ir Vakarų valdininkai teigia, kad iš Centrinės Azijos regiono šalių atvykstančių užsienio kovotojų skaičius pastaraisiais metais pastebimai išaugo. „Soufan Group“ praneša, kad bendras iš Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnijos ir Uzbekistano atvykusių savanorių skaičius siekia apie 2 tūkst. 2015 m. rugpjūčio mėn. Uzbekistano islamo judėjimas, Afganistane ir Pakistane veikęs nuo pat XXI a. pradžios, formaliai prisidėjo prie „Islamo valstybės“. Oficialiais Maskvos paskaičiavimais, Irake ir Sirijoje kovoja per 2 tūkst. Rusijos pilietybę turinčių asmenų.

Turkija išlieka pagrindine teritorija, į kurią iš viso Centrinės Azijos regiono vyksta studentai, darbininkai, turistai ir kiti asmenys, turintys galimybę keliauti be vizos. Dėl nesandaraus pasienio su Sirija Turkija yra tapusi pagrindiniu tranzitiniu punktu užsienio kovotojams iš Centrinės Azijos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos šalių, vykstantiems prisidėti prie „Islamo valstybės“ pajėgų.

2015 m. JAV tarptautinės vystymosi agentūros parengtoje ataskaitoje, skirtoje įvertinti tendencijas ir ekstremizmo žiaurumus Centrinėje Azijoje, teigiama, kad JAV valdžia turėtų apsvarstyti galimybę vykdyti programas Turkijoje, skirtas suteikti paramą ekonomine prasme į pakraščius išstumtiems etniniams uzbekams imigrantams ir užkristi kelią potencialiam verbavimui. Dar šiame dokumente teigiama, kad JAV šiuo metu susidūrusios su itin koordinuotomis ir dosniai finansuojamomis islamo ekstremistų vykdomomis informacinėmis atakomis Centrinėje Azijoje, kurios jau yra tapusios sudėtingu iššūkiu JAV valdžiai.

Radikalaus islamo šmėkla grėsmingai artėja prie Kremliaus ir Centrinės Azijos autokratinės valdžios atstovų. 1992-1997 m. Tadžikistane vykusio šalį nusiaubusio pilietinio karo metu ekstremistinių pažiūrų kovotojai iš viso regiono dalyvavo konflikte, pareikalavusiame per 50 tūkst. mirčių. 1999 m. Uzbekistano sostinėje Taškente su Uzbekistano islamo judėjimu siejamos pajėgos susprogdino kelis automobilius. Per išpuolius žuvo 16 asmenų, 120 buvo sužeisti. Po 2014 m. birželio mėn. įvykusio „Islamo valstybės“ kalifato paskelbimo regiono lyderius, kurie vis dar vadovauja sovietinių laikų Komunistų partijoms, kamuojančios baimės dar išaugo.

Reaguodamos į augantį pavojų Centrinės Azijos šalių vadovai ėmėsi despotiškų taktikų, kurios, ekspertų manymu, tik dar labiau skatina radikalėjimą.

Tadžikistane valdžios atstovai privertė 13 tūkst. vyrų nusiskusti barzdas, o policijos pajėgos parduotuvėms ir prekiautojams uždraudė pardavinėti musulmonų dėvimus galvos apdangalus. Tadžikistano valdantysis režimas savo ruožtu 2015 m. rugsėjo mėn. paskelbė neteisėta vienintelę anksčiau Centrinėje Azijoje teisėta buvusią islamo politinę partiją. Ši partija ilgą laiką vertina kaip viena iš nedaugelio nuosaikių religinių balsų regione.

„Centrinėje Azijoje lyderiai laikosi požiūrio, kad kuo daugiau žmonės meldžiasi, tuo labiau jie linkę į radikalėjimą“, - teigė Centrinės Azijos ekspertė iš Nacionalinio gynybos universiteto Erica Marat.

„Tai suteikia stiprų impulsą imtis religijos kontroliavimo, o tai savo ruožtu neišvengiamai duoda visiškai priešingų rezultatų“, - įsitikinusi ekspertė.

Pastaraisiais mėnesiais „Islamo valstybė“ užtvindė socialinius tinklus propaganda rusų kalba, skirta pritraukti naujų kovotojų. Taip pat socialiniuose tinkluose gausu kreipimųsi uzbekų kalba. Aktyvumas socialiniuose tinkluose padidėjo po to, kai 2015 m. rugsėjo mėn. Rusija pradėjo dalyvauti Sirijoje vykstančiame pilietiniame kare siekdama remti Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą.

Džihadistų propagandą sekantis Michaelis Smithas iš saugumo konsultacijų įmonės

Foto: AFP/Scanpix

„Kronos Advisory“ teigia, kad šie kreipimaisi skirti Kaukazo ir Uzbekistano gyventojams. Birželio 19 d. „Islamo valstybės“ kovotojai iš Furato provincijos paskelbė vaizdo rašą apie išpuolius Orlande ir Prancūzijoje, kuriame pasisakė kovotojai iš Rusijos, Uzbekistano, JAV, Indonezijos ir Prancūzijos.

„Signalas buvo aiškus: „Islamo valstybė“ ketina mobilizuoti savo narius visame pasaulyje atakoms Vakaruose rengti“, - patikino M. Smithas.

„Jei už išpuolį Stambule atsakingi teroristai iš tiesų buvo „Islamo valstybės“ nariai, signalas buvo patvirtintas per šį išpuolį“, - samprotavo jis. Pastaruosius kelis mėnesius fiksuojamas padidėjęs islamo ekstremistų suėmimų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų teritorijoje skaičius, o tai galimai liudija apie išaugusį „Islamo valstybės“ rėmėjų aktyvumą. Vis dėlto nėra aišku, ar išpuolis Stambulo oro uoste gali būti pirmas atvejis, liudijantis apie išpuolių bangą, kurioje dalyvauja kovotojai iš Centrinės Azijos.

Panašu, kad tėvynėje persekiojami ekstremistai iš Centrinės Azijos vyksta į Iraką ir Siriją. Panašu, kad Maskva apsimeta nematanti, kaip į pavojingų asmenų sąrašus įtraukti žmonės išvyksta iš šalies ir prisideda prie grupuočių Artimuosiuose Rytuose, o visas pastangas deda kovodama su šalyje liekančiais radikalais.

Remiantis šių metų kovo mėn. paskelbta ataskaita, kurią parengė Tarptautinė krizių grupė, Rusijos vykdoma politika suteikia galimybę islamo radikalams, dauguma kurių kilę iš Šiaurės Kaukazo regione esančių Čečėnijos ir Dagestano respublikų, nekliudomai išvykti iš šalies.

„Rusijos saugumo tarnybos atvėrė sienas vietos radikalams, kad šie prieš 2014 m. olimpines žaidynes išvyktų iš Šiaurės Kaukazo“, - teigiama šioje ataskaitoje. „Tiesa, nuo antrosios 2014 m. pusės valdžia sumažino išvykstančiųjų skaičių ir sistemingai vykdo verbuotojų, lėšų rinkėjų ir potencialių kovotojų medžioklę“, - rašo ataskaitos autoriai.

Anna Borščevskaja iš Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto teigia, kad kol kas sugrįžo labai nedaug išvykusių kovotojų. „Vis dėlto Rusijos valdžios atstovai labai nerimauja dėl galimai ateityje sugrįšiančių asmenų, nes kai jie grįš, bus labai blogai“, - teigė ji. Didėjant nerimui dėl šių grėsmių Rusijoje neseniai priimti kovos su terorizmu įstatymai, kuriuos pasirašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ir kurie suteiks valdžiai itin plačių galių, pavyzdžiui, prieigą prie visų pastarųjų šešių mėnesių telekomunikacijų įrašų šalyje. Be to, Maskva siekia glaudinti saugumo ryšius su kaimynėmis Centrinėje Azijoje, o kaip priežastis įvardijama kova su terorizmu.

„Islamo valstybei“ nusiaubus Irako ir Sirijos teritorijas, kovinės patirties gavę kovotojai iš Čečėnijos ir Dagestano prisidėjo prie šios teroristinės organizacijos kovinių pergalių. Abu Omaras al-Shishani iškilo ir tapo vienu iš „Islamo valstybės“ vadų ir netgi ėjo „karo ministro“ pareigas. JAV karinės pajėgos teigia nukovusios šį teroristą per kovo mėn. įvykdytą antpuolį iš oro.

Foto: AFP/Scanpix

Buvusio JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) tarnautojo P. Skinnerio teigimu, retai kada patyrę kovotojai, paklūstantys Abu Omarui al-Shishani, vykdė susisprogdinimo misijas.

Paprasčiausiai gerai apmokyti kovotojai buvo pernelyg vertingi, kad vykdytų misijas, per kurias, tikėtina, turėtų paaukoti savo gyvybę. Vis dėlto rusakalbių teroristų įvykdytas išpuolis Stambule galimai liudija apie taktikos pasikeitimus, kurie savo ruožtu gali būti susiję su kovos lauke „Islamo valstybės“ patirtomis netektimis.

Vakarų remiamos pajėgos pastarosiomis savaitėmis išvadavo reikšmingas „Islamo valstybės“ kontroliuotas teritorijas, tarp kurių atsidūrė ir Irako Faludžos miestas. Maža to, pajėgos įžengė į šiaurinėje Sirijos dalyje esantį Manbij miestą. P. Skinneris mano, kad „Islamo valstybės“ nesėkmės galėjo paskatinti teroristinę grupuotę iš kovos lauko persikelti į Stambulo oro uostą. Pralaimėjimai Sirijoje ir Irake galimai verčia „Islamo valstybę“ keisti strategiją dėl geriausių būdų dislokuoti patyrusius kovotojus.

Taigi „Islamo valstybei“ prarandant užimtas teritorijas galima tikėtis daugiau tokių išpuolių. Kaip prieš dvi savaites teigė CŽA vadovas Johnas Brennanas, prieš „Islamo valstybę“ vykdoma kampanija nesumažino šios grupuotės teroristinių pajėgumų ir aktyvumo visame pasaulyje.

„Didėjant „Islamo valstybei“ daromam spaudimui ima atrodyti, kad ši grupuotė vis dažniau mėgins įvykdyti teroristinius išpuolius pasaulyje, siekdama išsaugoti dominavimą pasaulinio terorizmo srityje“, - įsitikinęs J. Brennanas. Gali būti, kad išpuolis Stambulo oro uoste patvirtina šias prognozes.