Taip jis kalbėjo per spaudos konferenciją po susitikimo su Suomijos prezidentu Saulu Nyniste pastarojo vasaros rezidencijoje Nantalyje. V.Putinas pirmą kartą apsilankė Europos Sąjungos šalyje po Britanijoje įvykusio referendumo, kuriame britai nusprendė išstoti iš ES.

Susidomėjimas stojimu į NATO padidėjo ir Suomijoje, ir Švedijoje, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir ėmė remti separatistus Ukrainos rytuose.

Gegužę Suomijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai dalyvavo susikime su savo kolegomis iš NATO šalių, tuo parodydami savo siekius glaudesnių ryšių.

„Jeigu Suomija įstos į NATO, tuomet suomių kariai nustos buvę nepriklausomi, nustos buvę suverenūs visa to žodžio reikšme, jie taps dalimi NATO karinės infrastruktūros, kuri savaime atsidurs prie Rusijos sienų“, – sakė V. Putinas.

Jis pažymėjo kad dabar dauguma Rusijos pajėgų yra gerokai toliau nuo šalies sienų, bet stojimo į NATO atveju, „ar jūs manote, kad mes ir toliau taip veiktume?“

„Atitraukėme savo pajėgas pusantro tūkstančio kilometrų, tai jos ten ir liktų?“, – tęsė V. Putinas, tačiau tuoj pat pažymėjo, kad „Rusija bet kurio atveju su pagarba sutiks bet kokį Suomijos liaudies pasirinkimą“. Pasak jo, būtent suomiai turi užsitikrinti savo nepriklausomybę ir saugumą.

V. Putino vizitas įvyko tokiu metu, kai ES pratęsė sankcijas Rusijai dar pusmečiui. Šios sankcijos ir Rusijos atsakomasis draudimas importuoti maisto produktus iš ES sukrėtė Suomijos ekonomiką.

Jis net pasiūlė būdą, kaip Suomija galėtų šią problemą išspręsti: „Atsisukit į Londoną, jie parodys jums“. Aiškiai užsimindamas apie referendumą dėl Britanijos išstojimo iš ES.

S. Nyniste, savo ruožtu, priminė, kad Rusija sulauktų sankcijų atšaukimo, jeigu įvykdytų Minsko susitarimus, kuriais siekta išspręsti konfliktą Ukrainos rytuose.

S. Nyniste penktadienį pasiūlė į Helsinkį atvykusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitarti, kad visi karo lėktuvai virš Baltijos visada skraidytų su įjungtais atsakikliais. Tai būtų pasitikėjimą kurianti priemonė. V. Putinas su šia idėja sutiko.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos atstovų, Maskva pasirengusi išsamiai apsvarstyti šį klausimą su NATO.

„Be kita ko, rengiamos atitinkamos organizacinės ir techninės priemonės, įskaitant atsakiklių naudojimą Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvų skrydžių metu“, – sakoma ministerijos pranešime.

Anot pranešimo autorių, atsakiklių naudojimas leis Baltijos šalių oro eismo valdymo kontrolės tarnyboms identifikuoti Rusijos orlaivius jiems skrendant virš neutralių vandenų.

„Jeigu NATO šalys bus pasirengusios užtikrinti savo aviacijos skrydžius prie Rusijos sienų su įjungtais atsakikliais, RF gynybos ministerijos specialistai gali dalyvauti išsamiai svarstant šį klausimą ekspertų lygiu“, – pažymėjo žinybos atstovai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4407)