Nyderlandai
Didžiosios Britanijos referendumo rezultatų rytą šalies „Nepriklausomybės partijos“ lyderis Nigelis Farage‘as pareiškė, kad būtent Nyderlandai gali tapti antrąja valstybe nare, paliksiančia „merdėjančią“ Europos Sąjungą. „Visai gali būti, kad jau stovime prie „Nexit“ slenksčio“, – pasimėgaudamas samprotavo skandalingasis britas.
Nepaisant to, sekmadienį peil.nl paskelbė viešosios nuomonės apklausos rezultatus, kurie atskleidė, kad šalyje dauguma (nors ir nedidelė) pasisako prieš tokį referendumą. Didžiam N. Farage‘o apmaudui, dauguma Nyderlandų gyventojų pasisako už narystę Europos Sąjungoje (46 proc. prieš 43 proc.).
Kalbant apie prasčiausią išsilavinimą turinčius rinkėjus, jiems vadinamasis „Nexit“ scenarijus atrodo gana patrauklus – šioje grupėje už referendumą dėl narystės pasisako 69 proc., pasitraukti iš Sąjungos norėtų 64 proc. „Jeigu visgi būtų surengtas toks referendumas, kaip ir Didžiojoje Britanijoje tikėtumėmės didesnio žemesnio išsilavinimo rinkėjų aktyvumo“, – teigia apklausos iniciatorius Maurice de Hondas.
Tie rinkėjai, kurie pasirinks palaikyti radikaliosios dešinės partijos „Nepriklausomybė“ lyderį Geertą Wildersą, apklausose pirmauja. Penktadienį minėtasis politikas pažadėjo, kad, kovą laimėjęs šalies parlamento rinkimus, būtinai surengs tokį referendumą.
„Nexit“ referendumo bent jau iki ankstyvo pavasario Nyderlanduose tikrai nebus. Nė vienas kitas Nyderlandų politikas tokiam šalies žingsniui nepritartų. Nyderlandų ministras Markas Rutte tokio referendumo idėją atmeta kaip „absoliučiai neatsakingą“. Jis paragino savo kolegas Europoje kuo skubiau rasti kompromisą su Jungtine Karalyste, kuriame svarbiausias akcentas turėtų būti stabilumas ir faktas, kad „bendradarbiavimas truko pastaruosius 40 metų“.
Prancūzija
Prancūzijos nacionalistų partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė Marine Le Pen taip mano, kad jos šalis galėtų ir turėtų pasekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu. „Brexit“ politikė vadina „pradžia judėjimo, kurio sustabdyti jau nebepavyks“.
M. Le Pen teigia: jeigu ji balandį laimės Prancūzijos prezidento rinkimus, ji tikrai per ateinančius pusę metų surengs referendumą, kurio metu suteiks prancūzams galimybę pasisakyti dėl narystės Europos Sąjungoje. Nepaisant pažadų, toks scenarijus menkai tikėtinas, nors vilties kaip reikiant pakovoti dėl prezidento posto politikė ir turi.
Populiariausiems Prancūzijos politikams „Frexit“ idėja atrodo pasibjaurėtina. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande pasisako už šalies narystę Europos Sąjungoje. Taip pat galvoja jo oponentai, priklausantys centro dešiniajai politikos pakraipai. F. Hollande‘as, paaiškėjus britų balsavimo rezultatams, sakė: „Tai labai skausmingas pasirinkimas, dėl kurio, esu tikras, apmaudu tiek pačiai Didžiajai Britanijai, tiek Europai“.
Italija
Kalbant apie Italiją, Briuseliui didžiausią pavojų kelia Europos Sąjungai nepalankus „Penkių žvaigždučių judėjimas“ (M5S), kuriam priklausantys politikai neseniai išrinkti Romos ir Turino miesto merais. Šios partijos pagrindinė užduotis – kuo įmanoma skubiau surengti referendumą dėl išstojimo iš eurozonos.
Bėda ta, nepaisant komiko Beppe Grillo, kuris ir įkūrė M5S, pastangų surengti referendumą, dauguma italų, remiantis kovo mėnesio apklausos rezultatais, norėtų ir toliau naudotis euru.
Dar viena euroskeptiška politinė Italijos jėga – su imigracija kovojanti „Šiaurinė lyga“, kurios lyderis Matteo Salvini šią savaitę socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Valio laisviems piliečiams už drąsą! Širdys, protai ir savigarbos jausmas įveikė melą, bauginimus ir šantažą. AČIŪ TAU, DIDŽIOJI BRITANIJA – dabar mūsų eilė“.
M. Salvini teigia, kad atėjo metas italams referendume išsakyti savo nuomonę dėl narystės Europos Sąjungoje ir pažadėjo, kad jo partija netrukus inicijuos peticiją dėl tokio referendumo organizavimo.
Nepaisant skambių žodžių, „Šiaurinė lyga“ daug šalinininkų neturi – per 2013 metais šalyje vykusius visuotinius rinkimus partija tesurinko apgailėtinus 4 proc. balsų. Panašu, kad būtent dėl šios priežasties į jų norus niekas neketina kreipti dėmesio. Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi – užkietėjęs Europos Sąjungos šalininkas, kuris prieš referendumą Didžioje Britanijoje emocingai prašė britų vadovautis sveiku protu.
Austrija
Radikaliosios dešines kandidatas, praeitą mėnesį vos per plauką nelaimėjęs Austrijos prezidento rinkimų, Norbertas Hoferis mano, kad jo šalyje taip pat turėtų būti surengtas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje – tokių priemonių esą reiktų imtis, jeigu per metus Briuselis nesiims jokių veiksmų, kaip įgyvendinti politinę „centralizaciją“ ir neprisimins, kad esminė Europos Sąjungos užduotis – ekonominis ir prekybos aljansas.
Austrijos žiniasklaida galimą referendumą vadina „Auxit“ arba „Oexit“ – tai užuomina į Österreich, šis terminas vokiečių kalboje reiškia Austriją. Austrijos kancleris Christianas Kernas net nesileidžia į tokias kalbas – jokių referendumų.
N. Hoferis, priklausantis prieš imigraciją kovojančiai „Laisvės“ partijai, per interviu sekmadienį sakė, kad Europos Sąjunga – Sąjunga, turinti spręsti tik ekonominius, o ne politinius klausimus, tad būtina priešintis visiems be išimties į centralizaciją vedantiems žingsniams.
Savo komentaruose jis nusiteikęs agresyviau nei partijos FPO lyderis Heinzas Christianas Strache, kuris pareiškė, kad toks referendumas ateityje gali tapti svarbiu šios politinės jėgos tikslu.
N. Hoferis šiuo metu bando užginčyti prezidento rinkimų, kurių taip ir nelaimėjo, rezultatus. Jis tvirtina, kad buvo pažeidimų skaičiuojant paštu balsavusiųjų balsus. Nepaisant to, net jeigu jam ir pasisektų, prezidentas galios inicijuoti referendumą neturi.
Švedija
Imigraciją besipiktinančių Švedijos demokratų partijos lyderis Jimmie Akessonas teigia besiviliąs, kad Švedija turi turėti galimybę persvarstyti savo santykius su Europos Sąjunga, o tada surengti ir referendumą.
„Nemanau nieko blogo, jeigu imtume ir nuspręstume palikti šią tiek valstybių vienijančią Europos Sąjungą“, – teigia J. Akessinas, kuris ir prieš tai ne kartą ragino „Švediją ir vėl tapti nepriklausoma valstybe“.
Švedijos demokratai Stokholme džiaugiasi išlaikantys galios pusiausvyrą. Per 2014 metų rinkimus partija džiaugėsi pritraukusi 12,9 proc. balsų, tačiau praeitais metais jų populiariumas šoktelėjo net 20 proc. Tokį pokytį lėmė rekordinis prieglobsčio prašančiųjų skaičius ir dėl to kilusi įtampa.
Visos populiariausios Švedijos partijos pasisako už tai, kad Švedija, Europos Sąjungos nare po referendumo tapusi 1995 metais, ir toliau išsaugotų šį statusą.
Vokietija
Dešiniosios pakraipos populistų partijos „Alternative für Deutschland“ deputatė Europos Parlamente Beatrix von Storch Didžiosios Britanijos „Brexit“ pavadino „Didžiosios Britanijos nepriklausomybės diena“. Ji jau anksčiau norėjo, kad toks referendumas būtų surengtas ir Vokietijoje. Pagrindinis jos argumentas – Vokietijos žmonių balsas „privalo būti išgirstas“.
Penktadienį paskelbus britų referendumo rezultatus, jis taip pat paragino atsistatydinti Europos Parlamento pirmininką Martiną Schulzą ir Europos Parlamento pirmininką Jeaną Claude‘ą Junckerį.
Nepaisant fakto, kad pastaruoju metu jos partijos populiarumas ir auga, Vokietijos gyventojai iš Sąjungos trauktis visai nenori. Šį faktą liudija ir viešosios nuomonės apklausos – tik apie 40 proc. respondentų mano, kad tokio referendumo galbūt ir reikėtų. Už tai, kad Vokietija paliktų Europos Sąjungą, balsuotų vos 35 proc.
Danija
Įtakinga radikaliosios dešinės Danijos liaudies partija (DPP), kuri „Brexit“ pavadino „skaudžiu smūgiu visai sistemai“, sako norinti referendumo dėl mažiau saistančių narystės Sąjungoje sąlygų, o ne dėl pačios narystės.
Centro dešiniųjų politinių pažiūrų Danijos ministras pirmininkas Larsas Lokke Rasmussenas, kuriam kaip oras būtina įtakingosios DPP parama, mano, kad tokio balsavimo nereikia.
