Pchenjanas reikalavo suteikti jam nepuolimo garantijų ir humanitarinės pagalbos, tik tuomet būtų visai atsisakyta ginklavimosi programos. Vienas aukštas pareigūnas sakė, jog Šiaurės Korėja nesutiko su pasiūlymu, kad ji turėtų pirmoji imtis veiksmų.
"Juos tai ne visiškai tenkino ir iškilo klausimų dėl įsipareigojimų vykdymo eiliškumo, nes jiems pasirodė, kad jų įsipareigojimai atkelti kiek per daug į pradžią, o kitų partnerių - nustumti į galą", - sakė pareigūnas per spaudos konferenciją antrąją derybų tarp abiejų Korėjų, Jungtinių Valstijų, Japonijos, Rusijos ir Kinijos dieną.
Pasak JAV pareigūno, 2004 metų birželio mėnesio pasiūlymas iš esmės atspindi Vašingtono poziciją, tačiau jis leido suprasti, kad jame numatytus terminus būtų galima suderinti.
"Mes stengėmės padėti pasiekti visoms šalims priimtiną konsensusą dėl dalykų, kurie turėtų būti minimi susitarimo pareiškime", - sakė jis.
JAV derybininkas Christopheris Hillas žurnalistams taip pat patvirtino, kad šalys nesutaria "dėl dalykų sekos".
"Mums reikia <...> gerai išsiaiškinti, kaip jie galėtų demontuoti tuos branduolinius ginklus. Mes gyvename XXI-ajame amžiuje, todėl nė vienai šaliai nėra reikalo kurti branduolinį arsenalą", - pridūrė jis.
Pietų Korėja pasiūlė bendrą tarpusavio pažadų dokumentą
Pietų Korėja pasiūlė šešioms šalims, dalyvaujančioms derybose dėl branduolinės problemos Korėjos pusiasalyje, pasirašyti Pekine dokumentą, kuriame būtų užfiksuoti Šiaurės Korėjos ir kitų penkių valstybių tarpusavio pažadai, pranešė trečiadienį Pietų Korėjos valdžios atstovas.
Tokiame dokumente Šiaurės Korėja turėtų pažadėti atsisakyti bet kurios branduolinės veiklos, o Pietų Korėja, Kinija, Rusija, JAV ir Japonija įsipareigotų teikti šiai komunistinei valstybei ekonominę pagalbą, laiduoti jai saugumo garantijas ir normalizuoti santykius.
Šešių šalių derybų ketvirtasis ratas prasidėjo Pekine antradienį, praėjus daugiau kaip metams po ankstesnio rato. Delegacijos pateikė savo siūlymus posėdyje trečiadienį.
"Mes pasiūlėme dvipusį pagrindą bendram dokumentui", - sakė Seulo atstovas žurnalistams.
Pagrindinis kliuvinys yra Pchenjano ir Vašingtono tarpusavio nepasitikėjimas.
Pietų Korėjos informacijos agentūra "Yonhap" pranešė, kad Pchenjano delegatų grupės vadovas Kim Kye-gwanas paragino parengti juridinį mechanizmą, kuris garantuotų jo šaliai taikų sambūvį su JAV.
Pasak Kim Kye-gwano, Šiaurės Korėja atsisakys bet kurių branduolinių projektų, jeigu jai nebegrės JAV užpuolimas ir pagerės santykiai su šia šalimi. Kim Kye-gwanas pareikalavo, kad Vašingtonas besąlygiškai atsisakytų smogti branduolinius smūgius Korėjos pusiasalio šiaurei ir Pietų Korėja pradėtų branduolinį nusiginklavimą.
JAV nori, kad Šiaurės Korėja atsisakytų visų branduolinių projektų. Už tai Pchenjanas reikalauja sankcijų panaikinimo ir ekonominės pagalbos.
Stalinistinis režimas taip pat reikalauja, kad Šiaurės Korėja būtų išbraukta iš JAV sudaryto valstybių, remiančių terorizmą, sąrašo.
Šiaurės Korėja pasirengusi atsisakyti branduolinių ginklų, jei santykiai su JAV normalizuotųsi
Šiaurės Korėja trečiadienį nurodė, kad likviduotų savo branduolinius ginklus, jeigu Jungtinės Valstijos pažadėtų normalizuoti santykius ir atsisakytų planų nuversti jos režimą, sakė vienas šaltinis šešiašalėse derybose.
Šiaurės Korėja sakė norinti leisti patikrinti jos branduolinius ginklus, tačiau neminėjo, ar tai reikštų, kad Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) inspektoriai galės grįžti į šią stalinistinę valstybę.
"Pagal pažodinį susitarimą KLDR pažada patikrinamai likviduoti savo branduolinius ginklus ir branduolinių ginklų programą, jei KLDR ir JAV normalizuos santykius, puoselės pasitikėjimą ir pašalins branduolinę grėsmę", - per derybas sakė Šiaurės Korėjos delegacijos vadovas Kim Kye-gwanas, kurio žodžius citavo minėtas posėdyje dalyvavęs šaltinis.
"Mainais Jungtinės Valstijos pažada atsisakyti savo politikos nuversti KLDR sistemą ir žada sukurti teisinę ir institucinę sistemą taikiam koegzistavimui", - sakęs Kim Kye-gwanas.