„2014 metų vasaris dėl įvykių Ukrainoje žymi pasibaigus šaltajam karui vyravusios taikos idilijos nykimą, – sakė jis. – Visa tai, ką darė į NATO įstojusi Estija, buvo subalansuota reakcija į netikėtus Rusijos veiksmus“.
„Po 2014 metų demokratiniai Vakarai negali būti tikri arba tikėti tarptautiniais susitarimais, kuriais rėmėsi Europa po Antrojo pasaulinio karo, – tęsė T.H.Ilvesas. – Nes mes pamatėme, kaip viena valstybė gali iš tikrųjų užimti kitos valstybės teritoriją“.
„Tai ir iššaukė nuoseklius Estijos ir mūsų sąjungininkių žingsnius“, – nurodė Estijos prezidentas.
Veru mieste, šalies pietryčiuose netoli sienos su Rusija ketvirtadienį, švenčiant Pergalės Išvadavimo kare 1918-1920 metais dieną įvyko sukartinos savanoriškosios organizacijos „Kaitseliit“ paradas.
Parade dalyvavo apie 700 žmonių: tarp jų buvo ir savanorių moterų kuopa „Naiskodukaitse“, jaunimo daliniai „Kodututred“ ir „Noored Kotkad“, taip pat vėliavnešiai iš Kibernetinės gynybos centro ir „Kaitseliit“ mokyklos, Policijos ir pasienio apsaugos departamento grupė.
Pirmą kartą parade dalyvavo ir NATO sąjungininkų kovos technika – JAV kariai pėstininkų kovos mašinomis „Stryker“ ir šarvuočiais.
Iškilmingai žygiavo ir Lietuvos bei Latvijos savanorių daliniai, taip pat Danijos vėliavnešių grupė.
Virš parado dalyvių praskrido NATO lėktuvai.
Po parado buvo demonstruojama „Kaitseliit“ ir NATO sąjungininkų kovos technika.
Birželio 23-ąją Estijoje minima jos karinių pajėgų pergalė 1919 metais Cesio mūšyje šiaurės Latvijoje prieš Baltijos vokiečių kariuomenę.
Vėliau mūšiai tęsėsi su Raudonąja Armija iki 1920 metų sausio 3 dienos paliaubų, o vėliau 1920 metų vasario 2 dieną Tartu mieste buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Estijos ir sovietinės Rusijos.