Dokumentuose, kurie buvo rasti pernai Prancūzijoje suėmus ETA politinį lyderį Mikelį Albizu Iriarte, dar vadinamą Antza, buvo paskirtos derybų su Ispanijos ir Prancūzijos vyriausybėmis datos, be to numatyta reikalauti, kad būtų išlaisvinti nuteistieji ETA nariai, ir skelbti neribotų paliaubų deklaraciją, nurodo dienraštis.

Ispanijos vyriausybė buvo raginama 2006 metais pripažinti Baskų krašto teisę į laisvą apsisprendimą mainais į grupuotės siūlomas laikinas paliaubas, o Prancūzijos vyriausybė būtų raginama tai padaryti dar po dvejų metų, kai būtų įsigaliojusios jau neribotos paliaubos.

Europos Sąjunga ir JAV yra įtraukusios ETA į teroristinių grupuočių sąrašą. Per keturis dešimtmečius trunkančią kovą už nepriklausomą baskų valstybę, apjungiančią šiaurines Ispanijos ir pietvakarines Prancūzijos teritorijas, dėl grupuotės kaltės jau žuvo maždaug 850 žmonių.

Nors per pastaruosius dvejus metus jokių mirtinių išpuolių grupuotė neįvykdė, tačiau apie savo egzistavimą Madride ir kitose Ispanijos vietovėse primindavo pavieniais sprogdinimais, apie kuriuos paprastai iš anksto pranešdavo telefonu.