Tai tiesa – ar bent jau tiesa, kurią perša kampanijos, kuria siekiama išlaikyti britus Sąjungoje, rengėjai.

D. Trumpas garsiai kalba apie paramą vadinamajam „Brexit“ arba Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos žingsniui. Be to, žada, jog tą dieną, kai bus skelbiami referendumo šiuo klausimu rezultatai, jis pats lankysis Jungtinėje Karalystėje. Radikalė iš Prancūzijos Marine Le Pen taip pat nori kištis į kitos šalies vidaus reikalus, nors net patys „Brexit“ šalinininkai pageidauja, kad ji laikytųsi atokiau.

Kremlius neigia, kad šalies prezidentas norėtų, jog Londonas visiems laikams paliktų 28 valstybes vienijančią ekonomikos ir politikos sąjungą. Atstovai primygtinai teigia, kad Rusijos prezidento pozicija šiuo klausimu – išskirtinai neutrali. Jis neišreiškė jokios viešos pozicijos dėl birželio 23 dieną vyksiančio referendumo, jo artimiausia aplinka taip pat neįprastai tyli.

Kaip ten bebūtų, tai tikrai nereiškia, kad V. Putinas nedaro nieko, kas padėtų Jungtinei Karalystei pasitraukti iš Europos Sąjungos – tiesiog jis žymiai sumanesnis už D. Trumpą ir M. Le Pen.

V. Putinas puikiai žino, kad britų rinkėjai nenori, kad kažkoks ne itin mėgstamas autokratas iš Rusijos jiems aiškintų, ką reikia daryti (juo labiau nepageidauja ekscentriško turtuolio iš Amerikos ar isteriškos ksenofobės iš Prancūzijos įžvalgų).

Kaip ten bebūtų, tai tikrai nereiškia, kad V. Putinas nedaro nieko, kas padėtų Jungtinei Karalystei pasitraukti iš Europos Sąjungos – tiesiog jis žymiai sumanesnis už D. Trumpą ir M. Le Pen.

Be to, Rusijos prezidentas turi kai ką, apie ką D. Trumpas ir M. Le Pen galėtų tik pasvajoti: tikrą valdžią ir valstybės aparatą, kuriam gali vadovauti ir tą kuo puikiausiai daro. Vakarų diplomatai ir saugumo pareigūnai puikiai žino, kad V. Putinas, jeigu tik nori, gali naudotis viena iš brangiausių ir moderniausių žvalgybos ir propagandos mašinų visame pasaulyje. Vos keli nurodymai – ir jos operacijos gali kaip reikiant išmušti iš vėžių visą Europos Sąjungą.

Marine Le Pen

„Tai vadinamas asimetrinis karas – KGB reikalai, kai didžiulės sumos pinigų investuojamos į propagandą, kuri, savo ruožtu, nuodija taikiniais pasirinktų žmonių protus“, - teigia buvęs Jungtinės Karalystės diplomatas, kuriam teko padirbėti Maskvoje (vėliau sekė diplomatinės misijos Sarajeve, Belgrade ir Varšuvoje), Charlesas Crawfordas.

Britų referendumas dėl galimo pasitraukimo ekspertų įvardijamas kaip skaudžiausias smūgis Sąjungai nuo pat jos atsiradimo. Kai buvo oficialiai paskelbta apie įvyksiantį referendumą, analitikai ramino, kad nuogąstauti neverta – greičiausia daugiausia prie balsadėžių ateisiančiųjų norės pasilikti Europos Sąjungoje. Pastarosios apklausos demonstruoja, kad situacija keičiasi – norinčiųjų pasitraukti iš Sąjungos vis daugėja.

„Kremlius imasi aktyvių bandymų pasukti situaciją jam norima linkme. Pagrindinis ir svarbiausias klausimas – kaip geriausiai tai padaryti, neatskleidžiant tikrųjų kėslų ir pastangų“, – apie Rusijos pasirinktą taktiką „The Daily Beast“ paaiškina Ch. Crawfordas.

Maskvos ir Londono santykiai tokie prasti nebuvo net nuo Šaltojo karo laikų. Situaciją dar pablogino šiais metais baigto tyrimo išvados, atskleidusios, kad buvęs Rusijos agentas Aleksandras Litvinenka Londone buvo nunuodytas radioaktyviomis medžiagomis – ir tai buvo padaryta Kremliaus užsakymu.

Kremlius imasi aktyvių bandymų pasukti situaciją jam norima linkme. Pagrindinis ir svarbiausias klausimas – kaip geriausiai tai padaryti, neatskleidžiant tikrųjų kėslų ir pastangų.
Ch. Crawfordas

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir konservatorių partijos užsienio reikalų ministras Philipas Hammondas vienu balsu kaltina V. Putiną kurstant šalį trauktis iš Europos Sąjungos. Tokia įtakingiausių britų pozicija labai nepatiko Rusijos ambasadai Londone.

„Rusija per prievartą veliama į vidaus politikos reikalus dėl „Brexit“. Tiesą sakant, mūsų valdžia absoliučiai neturi nuomonės dėl Jungtinės Karalystės buvimo Europos Sąjungoje“, – pareiškė Rusijos ambasados Londone atstovas.

Analizuodami, kokia kryptimi juda Rusijos ir Jungtinės Karalystės dvišaliai santykiai, britų užsienio reikalų komiteto pavedimu gegužę į Maskvą vyko penki šalies parlamento nariai. Jie susitiko tiek su Valstybės Dūmos, tiek užsienio reikalų ministerijos valdininkais.

Trys iš minėtųjų Jungtinės Karalystės parlamentarų „The Daily Beast“ pasakojo, kad Rusijos valdžios pareigūnai net neslėpė susierzinimo dėl bandymų Rusijos politiką viešai susieti su „Brexit“ kampanija.

„Rusijos valdžios režimas ir konkrečiai prezidentas V. Putinas – nors apie tai oficialiai ir nekalba, nes tokia strategija duotų priešingų nei tikėtasi rezultatų – būtų labai patenkintas, jeigu Jungtinė Karalystė visgi paliktų Europos Sąjungą“, – teigia leiboristų parlamentinio komiteto narys Markas Hendrickas, pats asmeniškai suinteresuotas, kad britai narystės neatsisakytų.

M. Hendrickas teigia: susitikimai su Rusijos valdžios pareigūnais, verslo lyderiais, akademikais, ekspertais ir JAV ambasadoriumi Johnu F. Tefftu Maskvoje leido susidaryti įspūdį, kad V. Putinui ir jo aplinkai paprasčiau reikalus tvarkyti su pavienėmis valstybėmis, o ne tokiais jungtiniais dariniais kaip, pavyzdžiui, Europos Sąjunga.

Nors Rusijos valdžios atstovai iš tikrųjų viešai vengia būtinybės gvildenti šią temą, valstybiniame rusų televizijos kanale, transliuojančiame anglų kalba, „Russia Today“ ir naujienų portale „Sputnik“ pastebima akivaizdi tendencija apie galimą britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos kalbėti išskirtinai palankiai.

„Jiems priimtinesnė nuo Europos Sąjungos atskilusi Jungtinė Karalystė. Tai, kad lenkai, čekai ir slovakai ir visos valstybės, kadaise priklausiusios Varšuvos paktui, yra Europos Sąjungoje ir NATO – tendencija, kurios vystymosi rusai matyti nenori“, – pareiškė M. Hendrickas.

Patys „Brexit“ šalinininkai atkakliai neigia, kad jiems slapčiomis talkina pats Rusijos prezidentas. Jungtinės Karalystės parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Crispinas Bluntas, pasisakantis už šalies pasitraukimą iš Sąjungos, sako: Rusijos valdžia čia nė prie ko.

Nors Rusijos valdžios atstovai iš tikrųjų viešai vengia būtinybės gvildenti šią temą, valstybiniame rusų televizijos kanale, transliuojančiame anglų kalba, „Russia Today“ ir naujienų portale „Sputnik“ pastebima akivaizdi tendencija apie galimą britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos kalbėti išskirtinai palankiai.

Pastarųjų kelių naujienų istorijos atskleidžia akivaizdų faktą: straipsniuose, kurie, kaip deklaruojama, pateikia objektyvų situacijos vertinimą, cituojami praktiškai išskirtinai prieš Europos Sąjungą pasisakantys ekspertai.

Viename iš tokių straipsnių cituojamas radikalios dešinės Lenkijos politikas Januszas Korwias Mikke, kuris tvirtina, kad Jungtinė Karalystė, palikdama Europos Sąjungą, pasielgtų teisingai (be to, jis palaiko ir skandalingąjį D. Trumpą, nes „Hillary Clinton remia žydai“).

Pastarosiose RT ir „Sputnik“ medžiagose propagandos, tiesą sakant, net nebandoma pernelyg slėpti. Pavyzdžiui, dėmesio vertas straipsnis, kuriame tvirtinama, kad Europos Sąjunga – CŽV projektas. Dar dvejuose peršama nuomonė, kad Europos Sąjunga – smegenų plovimas.
Jungtinės Karalystės politinės jėgos UKIP lyderis, kuris labai daug prisidėjo prie to, kad šalies premjeras visgi paskelbtų referendumą, taip pat dažnas RT svečias.

„Vienas iš Rusijos skleidžiamos propagandos naratyvų – bandymas įteigti, kad Europa degraduoja, gyvena chaose, žemynas susiskaldęs, jo įtaka pasaulio politikai menksta. Tai, kad britai svarsto galimybę trauktis iš Europos Sąjungos, o galbūt netgi tai ir padarys, tik dar geriau pagrindžia šį jų argumentą“, – teigia „German Marshall Fund“ atstovas iš Jungtinių Valstijų Joergas Forbrigas.

Propaganda kurpia ir platina ne tik oficialioji Rusijos žiniasklaida, bet ir slapti vadinamųjų trolių fabrikai. Pinigus už šį darbą gaunantys tokių fabrikų darbuotojai kuria ir pildo tūkstančius prokremliškų tinklaraščių, rašo žinutes socialiniuose tinkluose, palieka komentarų tiek vietos, tiek užsienio valstybių žiniasklaidos priemonių komentarų skiltyse.

Diplomatai įsitikinę: „Brexit“ – viena iš naujausių ir populiariausių trolių propagandos mašinų temų.

Kartais į visa tai Rusijos valdžios pareigūnai įsitraukia tiesiogiai. Šiais metais Vokietijai kaip reikiant susidūrus su rasine įtampa ir problemomis, kilusiomis sulaukus netikėto pabėgėlio antplūdžio, savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ Rusijos ambasada Londone parašė: „Vokietijos valdžia savo šalį atvykėliams po kojų nusviedė kaip kokį skudurą, o dabar po kilimu bando paslėpti jų padarytus nusikaltimus“.

Taip pat turime informacijos, kad Kremlius materialiniu požiūriu remia tuos, kurie realiai gali pakenkti Europos vienybei – ir tai pačiai Europos Sąjungai
J. Forbrigas

Jau nekalbant apie propagandą, tiesą sakant, Rusija į Vakarų politiką mėgsta kištis ir tiesiogiai. „Manau, kad Kremlius nori prisidėti prie Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos kampanijos. Gali būti, kad galima kalbėti apie realią paramą, tačiau tai nustatyti labai sunku, nes jie stengiasi išlikti kuo įmanoma diskretiškesni.

Taip pat turime informacijos, kad Kremlius materialiniu požiūriu remia tuos, kurie realiai gali pakenkti Europos vienybei – ir tai pačiai Europos Sąjungai“, – „The Daily Beast“ kalbėjo J. Forbrigas.

Pavyzdžiui, grynieji ir parama, skiriama radikaliosios dešinės žiniasklaidos priemonėms Vakarų Europoje. „Voice of Russia“ – valstybinė radijo stotis, 2014 metais įlieta į „Sputnik“ sudėtį, 470 tūkst. dolerių skyrė Prancūzijos televizijai internete, kurią įkūrė buvęs „Front National“ patarėjas. Valstybinė žiniasklaidos priemonė taip pat bendradarbiavo su Italijos Lombardijos ir Rusijos kultūrine asociacija, kurią įkūrė dešiniojo sparno „Lega Nord“.

Radikaliosios dešinės atstovai, pasisakantys už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos, taip pat noriai kviečiami į renginius, kuriuos organizuoja Rusija. Buvęs rasistinių pažiūrų britų Nacionalistų partijos lyderis Nickas Griffinas ir gatvinės radikaliosios dešinės partijos „Britain First“ praeitais metais dalyvavo Sankt Peterburge surengtoje neonacių konferencijoje.

Vienas iš akiplėšiškiausių Rusijos bandymų kurstyti skeptiškas nuotaikas Europos Sąjungoje pastebimas Prancūzijoje. Partija „Front National“ 2014 metų pabaigoje iš su Kremliumi siejamo „First Czech Russian Bank“ banko gavo 10 mln. paskolą. Partijos lyderė Marine Le Pen ne kartą lenkėsi Maskvoje, paslapčia susitiko ir su pačiu V. Putinu. Jos frakcijai priklausantis Europos Parlamento narys ir vienas iš pagrindinių patarėjų Emmanuelis Leroy kelis kartus vyko Donecką Rytų Ukrainoje, kur žadėjo visokeriopą paramą prorusiškų separatistų tikslams.

Be jokių abejonių, M. Le Pen viena iš aktyviausių Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos šalininkių. Ji yra sakiusi, kad referendumas dėl „Brexit“ „įrodys, kad galima gyventi ir už Europos Sąjungos ribų. Arba esi laisvas, arba nesi. Birželio pabaigoje britų laukiantis balsavimas bus lemtingas momentas visai Europos istorijai“. Balsavimas, į kurį tiek vilčių deda ir V. Putinas.