Vis dėlto dėl H. Clinton aukštumų džiūgauja tikrai ne visi demokratai. Jauni šios partijos atstovai norėjo, kad jos vietoje būtų atsidūręs ir su respublikonų kandidatu Donaldu Trumpu būtų susirungęs Bernie Sandersas. H. Clinton jie vertina kaip privilegijuotųjų sluoksnių atstovę, trokštančią valdžios, rašo BBC.
Didžiąja dalimi tai susiję su jos kaip pirmosios šalies ponios praeitimi ir buvimu Baltuosiuose rūmuose. Jos vyras Billas Clintonas JAV prezidento pareigas ėjo nuo 1993 iki 2001 m. Daugeliui šie jos biografijos faktai kuo puikiausiai žinomi, tačiau kur kas mažiau žinomi kiek kitokie faktai apie jos gyvenimą, apie kuriuos rinkiminės kampanijos metu kalbėta nebuvo.
Pilietinių teisių gynėja iš respublikonų šeimos
H. Clinton augo Ilinojuje, itin konservatyvių pažiūrų tėvo šeimoje. Maža to, jai pačiai teko būti šiuo metu jos konkurentais tapusių respublikonų partijos nare. Pirmaisiais studijų metais H. Clinton vadovavo koledžo jaunųjų respublikonų klubui.
Vis dėlto XX a. septintajame dešimtmetyje jos idėjos apie pasaulį ir visuomenę iš esmės pasikeitė. Ji itin stipriai rėmė Pilietinių teisių aktą, neteisėta veikla pavertusį rasinę diskriminaciją ir įstatymu virtusį tada, kai jį pasirašė demokratų prezidentas Lyntonas Johnsonas.
Pareikalavo, kad jos kabinetas būtų vakariniame sparne
Vakarinis sparnas – Baltųjų rūmų galios centras, kuriame įkurdintos svarbiausios erdvės – Ovalinis kabinetas ir Situacijų kambarys.
JAV pirmosios ponios kabinetas tradiciškai būdavo rytiniame sparne, kuris yra kur kas mažiau reikšmingas. Pagrindinė šios Baltųjų rūmų dalies paskirtis iki 1977 m., kai čia įsikėlė pirmoji JAV ponia Rossalyn Carter, buvo priedanga nuo bombardavimų.
H. Clinton puikiai suprato norinti būti arčiau svarbių įvykių, todėl dešimtajame dešimtmetyje persikėlė į vakarinį sparną.
Buvo įvykių sūkuryje vykdant pagrindinio teroristo „medžioklę“
Ši garsi nuotrauka taip pat daryta Situacijų kambaryje, tik fotografuota iš priešingo kampo. Susirinkusieji didžiuliame ekrane stebėjo vykdytą Osamos bin Ladeno paėmimo operaciją.
Kartu su svarbiausiais Jungtinių Valstijų vyriausybės ir karinių pajėgų asmenimis bei šalies prezidentu B. Clintonu H. Clinton stebėjo galutinį buvusio teroristinės organizacijos „Al-Qaeda“ lyderio, atsakingo už 2001 m. rugsėjo 11 d. JAV surengtas teroristines atakas, „medžioklės“ etapą.
Dirbo R. Nixono apkaltos komandoje
JAV prezidentas Richardas Nixonas iš šalies prezidento posto pasitraukė po aštuntajame dešimtmetyje kilusio Votergeito skandalo, kuris buvo toks didžiulis, kad netgi tapo sinonimu beveik bet kokiai politinei klaidai ar krizei. Prieš tapdama politike H. Clinton dirbo teisininke. Ji dalyvavo apkaltos procese, dėl kurio R. Nixonas iš posto pasitraukė anksčiau, nei tai padaryti jį būtų privertę.
Pelnė „Grammy“ apdovanojimą
1997 m. H. Clinton laimėjo apdovanojimą geriausio sakytinio žodžio ar nemuzikinio albumo kategorijoje. Prizas jai įteiktas už jos parašytos knygos „It Takes A Village“ garso versiją.
Mažai kas būtų pagalvojęs, kad „Grammy“ apdovanojimas gali būti įteikiamas už knygas, tačiau šį apdovanojimą dabartinis JAV prezidentas Barackas Obama yra gavęs net du kartus.