Anot jo, terorizmo grėsmę didina ir tai, kad kartu su pabėgėliais į Europą atvyko nemažai teroristų. Bostono universiteto tarptautinių santykių ir istorijos mokslų profesorius Andrew Bacevichius pabrėžia, kad kovoje su „Islamo valstybe“ didžiausią atsakomybę turėtų prisiimti Artimųjų Rytų šalys, o JAV kariniai veiksmai šiame regione dažniausiai duoda daugiau žalos nei naudos.

DAESH kontroliuojamos teritorijos mažėja

DAESH, arba „Islamo valstybė“, nesustabdomai krečia pasaulį žiauriais išpuoliais ir egzekucijomis, o prie šios teroristinės organizacijos veiklos yra prisijungę užsienio kovotojai apytiksliai iš 100 valstybių (daugiausia iš Tuniso, Saudo Arabijos, Turkijos). Ši teroristinė organizacija vadinama ISIS, ISIL, DAESH ar „Islamo valstybe“, tačiau, pasak Kauno technologijos universiteto politologo M. Puidoko, tinkamiausia būtų vartoti DAESH terminą, kurio dėl neigiamos konotacijos labai nemėgsta patys džihadistai.

Į tarptautinę areną džihadistų teroristinė organizacija įsiveržė 2014 m. birželį, kai užgrobė teritorijas Sirijoje bei Irake ir paskelbė norinti sukurti „Islamo valstybę“. Grupuotė iki šiol pritraukia palaikytojų iš viso pasaulio, skaičiuojama, kad nuo 2011 m. prie teroristinės veiklos galėjo prisidėti apie 30 tūkst. užsienio kovotojų.

Tačiau analitikai pastebi, kad DAESH galia pamažu menksta. 2015 m. „Islamo valstybės“ teritorija susitraukė 40 proc. nuo savo maksimalaus dydžio Irake ir 20 proc. Sirijoje, tarptautinėms pajėgoms išstūmus kovotojus iš užgrobtų miestų. Pasigirsta žinių ir apie tai, kad teroristinė grupuotė susiduria su dideliais sunkumais dėl lėšų stygiaus.

Pasak M. Puidoko, galima teigti, kad DAESH kontroliuojamos teritorijos tikrai mažėja ir verčia teroristinę organizaciją susidurti su nemenkomis kliūtimis: „Žvelgiant į karines operacijas, kurios šiuo metu vyksta Artimuosiuose Rytuose – Sirijoje ir Irake, galima pastebėti, kad tiek Irako reguliariajai kariuomenei su sąjungininkais, tiek Sirijos karinėms pajėgoms su Rusijos kariuomenės pagalba iš tikrųjų pavyko pasiekti gana didelių teritorinių poslinkių. Dėl to DAESH kontroliuojamos teritorijos sumažėjo, buvo atsiimti keli svarbūs miestai.“

Šiuo metu, kalba politologas, tiek Sirijos, tiek Irako reguliariosios kariuomenės įgavo daug daugiau patirties kovose su teroristų tinklu ir tą patirtį mėgina išnaudoti kautynėse, taiko daug modernesnes taktines priemones. Tam, pabrėžia jis, labai svarbi JAV koalicijos ir Rusijos aviacijos parama – ji yra kertinė norint atlikti sėkmingą operaciją, nes kariniu požiūriu operacija sėkminga tik tuo atveju, jei turi palaikymą iš sausumos.

„Pastaruoju metu bendradarbiavimas tarp sausumos pajėgų karinių dalinių, kurie veikia prieš DAESH, tapo daug kokybiškesnis, dėl to teroristai patyrė daug nuostolių. Manau, kad jei situacija iki metų pabaigos išliks tokia, kokia yra dabar, didelė tikimybė, kad DAESH kovotojai bus visiškai išstumti iš teritorijos Irake ir Sirijoje. Tai – optimistinis scenarijus“, – svarsto M. Puidokas.

Turi daugybę galimybių atgimti

Bostono universiteto tarptautinių santykių ir istorijos mokslų profesorius A. Bacevichius vis dėlto laikosi nuosaikesnės pozicijos apie DAESH silpnėjimo ženklus ir sako, kad pastebimai besitraukianti džihadistų valdoma teritorija dar neįrodo, kad mažėja jų įtaka ar keliamas pavojus. Pasak jo, atrodo, kad JAV palaikomi atsakomieji veiksmai prieš ISIS, kuriuos vykdo kurdų pajėgos ir tam tikru lygiu Irakas, iš tiesų atnešė teigiamų rezultatų – pavyko atsikovoti teritorijas, kurias ISIS buvo užgrobusi 2013 m. ir 2014 m.

„Tačiau kartu padidėjo teroristinių išpuolių skaičius, už kuriuos atsakomybę prisiima ISIS. Prieš civilius gyventojus nukreipti išpuoliai didžiuosiuose Irako miestuose, tokiuose kaip Bagdadas, nusinešė daug gyvybių. Dėl to negalime užtikrintai teigti, kad ISIS galia menksta“, – mano A. Bacevichius.

M. Puidoko iškelti svarstymai, kad, pavykus idealiam scenarijui, DAESH teroristinė organizacija, valdanti teritorijas Sirijoje ir Irake, gali būti sunaikinta jau šių metų pabaigoje, nepanaikina kitų grėsmių, tokių kaip terorizmas Europoje.

„Didžiausias teroristinių organizacijų pavojus yra tas, kad jos turi daugybę galimybių atgimti. Jos kaip slibinas su daug galvų – nukerti vieną galvą, atauga trys. Mes niekada negalime būti tikri, kad juos įveikėme, net tuo atveju, jeigu jie būtų išstumti iš tų teritorijų Irake ir Sirijoje, nes jų įtaka siekia įvairias Afrikos valstybes, kai kurias vietas Afganistane, jie verbuoja kovotojus ir bando perimti įtaką iš „Al-Qaedos“ ir Talibano“, – mano M. Puidokas.

Anot jo, negalima būtų teigti, kad pergalė kariniame fronte reikštų DAESH, kaip teroristinio tinklo, egzistencijos pabaigą, nes, jeigu jiems pradės dar labiau nesisekti kariniame fronte Artimuosiuose Rytuose, jie, be abejonės, mėgins sėti paniką Vakarų Europos šalyse – juk kartu su nelegaliais migrantais, arba pabėgėliais, atvyko nemažai teroristų.

„Įvairios Europos Sąjungos (ES) saugumo struktūros ir pareigūnai mano, kad tokių žmonių gali būti ne vienas tūkstantis, tad natūralu, kad tik laiko klausimas, kada jie mėgins atlikti vienus ar kitus išpuolius įvairiose ES šalyse – visų pirma tose, kurios aktyviausiai dalyvauja karinėje kampanijoje Artimuosiuose Rytuose“, – neslepia M. Puidokas.

Džihadistai, pastebi politologas, vadina tai kerštu už tai, kad ES kovoja prieš DAESH, todėl kelia paniką tų šalių visuomenėse, siekia įbauginti žmones, kad šie, gyvendami tokioje aplinkoje, norėtų daryti įtaką savo šalių vyriausybėms ir skatintų jas atsiriboti nuo karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose.

Didžiausia grėsmė kyla Artimiesiems Rytams

Tai, kad džihadistinė organizacija savo veiklą perkelia į Europą, patvirtina žvalgybos duomenys: iš maždaug 5 tūkst. kovotojų, nuvykusių į Siriją ir Iraką prisidėti prie džihadistų, bemaž trečdalis grįžo į Europą. Be to, grėsmę kelia suradikalėję europiečiai. Tai reiškia, kad po Europą gali būti išsibarstę šimtai potencialių teroristų, kurių didelė dalis yra profesionaliai pasirengę vykdyti teroro išpuolius. Kiekvienas jų gali pasiryžti atakai.

Realų pavojų įrodo teroro išpuoliai Paryžiuje 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. kovo 22 d. Briuselyje, už kuriuos atsakomybę prisiėmė ISIS ir per kuriuos žuvo 162 žmonės. Europolo direktorius Robas Wainwrightas teigia, kad Europoje egzistuoja labai reali galimybė teroristinėms atakoms ateityje.

Irako pajėgos atsikovojo Karmos miestą iš Islamo valstybės

Tačiau Bostono universiteto profesorius A. Bacevichius pastebi, kad didžiausią grėsmę ISIS vis dėlto kelia ne Europai, o Artimųjų Rytų valstybėms, t. y. Irakui, Iranui, Turkijai, Saudo Arabijai, – šios šalys turėtų labiausiai sunerimti, nes jos yra tiesioginis džihadistų taikinys.

„Grėsmė Europai tik sąlygiškai didelė. ISIS nesikėsina sužlugdyti egzistuojančios tvarkos Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau dėl Europos geografinės padėties (ji yra arčiau Artimųjų Rytų nei JAV) bei dėl neefektyviai vykdomos imigrantų integracijos į kai kurias šalis Europoje egzistuoja realus terorizmo pavojus“, – mano A. Bacevichius.

Tai pavojus, pabrėžia profesorius, kuris gali padaryti labai daug žalos, pražudyti nekaltus žmones, tačiau jis ne toks pat, kaip teroristinis pavojus, grasinantis Artimųjų Rytų šalims ir griaunantis esamą valstybės tvarką. „Paryžiaus ir Briuselio teroro išpuoliai patvirtina tai, kad grėsmė reali. Manau, kad Europos valdžios vyresnybė į išpuolius reaguoja tinkamai, – kalba A. Bacevichius. – JAV džihadistų keliama grėsmė yra minimali ir manau, kad baimės nepagrįstos, tačiau tarp amerikiečių kyla nemažai panikos dėl ISIS grėsmės.“

Norint laimėti, vien karinių veiksmų nepakaks

Profesoriaus teigimu, norint laimėti kovą prieš ISIS, svarbiausia suprasti, kad vien karinių veiksmų nepakaks. JAV jau keturis dešimtmečius aktyviai kišasi į karinius konfliktus Artimuosiuose Rytuose, tačiau šie veiksmai neatnešė daug naudos.

„JAV įsikišimai Irake, Afganistane, Libijoje ir kitose šalyse situaciją tik pablogindavo, jau nekalbant apie prarastas amerikiečių karių gyvybes ir iššvaistytus pinigus. Manau, kad išmintingiausia būtų suvokti, kad JAV karinių pajėgų naudojimas neišspręs problemų, o didžiausią atsakomybę kovoje su ISIS turėtų prisiimti tos šalys, kurioms grėsmė yra didžiausia“, – įsitikinęs A. Bacevichius.

Jo pastebėjimu, ISIS – organizacija, kuri turi apie 20–25 tūkst. kovotojų, nedaug sunkiųjų ginklų, neturi oro pajėgų, laivyno, masinio naikinimo ginklų, sąjungininkų ar patikimų išteklių, o jų valdoma teritorija traukiasi – taigi jie nėra tokie jau nenugalimi. Tad, įsitikinęs profesorius, Irakui, Iranui, Saudo Arabijai, Turkijai ir kitoms šalims, esančioms greta ISIS kontroliuojamų teritorijų, susivienijus, taptų įmanoma susidoroti su šia teroristine organizacija.

„Sakau tai puikiai suprasdamas, kad šias šalis sieja giliai įaugusi nesantaika, kliudanti bendradarbiauti. Manau, kad JAV vaidmuo šioje situacijoje turėtų būti diplomatinis. JAV turėtų stengtis priversti Artimųjų Rytų valstybes kuriam laikui pamiršti tarpusavio nesantaiką ir siekti kartu sunaikinti ISIS“, – tvirtina A. Bacevichius.

Jis sutinka, kad tai nėra lengva, tačiau istorijoje yra buvę atvejų, kai priešiškos valstybės susivienija – Antrasis pasaulinis karas puikus to pavyzdys: „Didžioji Britanija, JAV ir Sovietų Sąjunga susivienijo į bendrą kovą prieš nacistinę Vokietiją. Kažkas panašaus turėtų įvykti su Artimųjų Rytų šalimis – tai būdas kovoti su ISIS.“