Japonijoje viešintis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį apsilankė Hirošimoje ir pagerbė 140 tūkst. žmonių, žuvusių per pirmąjį pasaulyje atominį bombardavimą, taip pat stengėsi atkreipti tarptautinį dėmesį į jo neišsipildžiusią viziją apie pasaulį be branduolinių ginklų.
„Prieš 71 metus mirtis nukrito iš dangaus, ir pasaulis pasikeitė“, – prezidentas pasakė padėjęs vainiką Hirošimos taikos memorialiniame parke, pagerbdamas žmones, kurių gyvybes nusinešė 1945 metų rugpjūčio 6-ąją Jungtinių Valstijų numesta bomba, žymėjusi branduolinės epochos pradžią.
Susikaupęs B. Obama padėjo vainiką ir minutėlę pastovėjo nulenkęs galvą bei užmerkęs akis, po to atsitraukė ir stebėjo, kaip gėlių vainiką deda Japonijos premjeras Shinzo Abe.
Prezidentą lydėjo JAV ambasadorė Japonijoje Caroline Kennedy.
Atominė bomba „pademonstravo, kad žmonija įgijo priemonių susinaikinti“, savo kalboje pabrėžė B. Obama, kuris tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV lyderiu, apsilankiusiu šioje tragedijos paminėjimo vietoje.
Per šią kruopščiai surežisuotą ceremoniją B Obama neatsiprašė, tik priminė karo baisumus ir išsakė viltį, kad Hirošimos siaubas gali pažadinti „moralinį nubudimą“.
„Kodėl atvykome į šią vietą, į Hirošimą? Atvykome susimąstyti apie baisią jėgą, atpalaiduotą dar nelabai tolimoje praeityje. Atvykome gedėti žuvusiųjų, – sakė jis. – Jų sielos kalbasi su mumis; jos prašo mus pažvelgti į save, įvertinti, kas esame.“
„Technologijų pažanga be lygiavertės žmogiškųjų institucijų pažangos gali lemti mūsų pragaištį. Mokslo revoliucija, atvedusi prie atomo suskaldymo, taip pat reikalauja moralės revoliucijos“, – pridūrė Amerikos lyderis.
„Nebylus verksmas“
„Štai kodėl atvykome į šią vietą – stovime čia, šio miesto viduryje, ir priverčiame save įsivaizduoti momentą, kai nukrito bomba, – tęsė jis. – Priverčiame save pajusti vaikų, suglumusių dėl to, ką pamatė, siaubą.“
„Įsiklausome į nebylų verksmą“, – sakė jis.
B. Obama, kurio pirmtakas Harry Trumanas priėmė sprendimą surengti pirmuosius pasaulyje branduolinius smūgius, susitiko su senyvais žmonėmis, išgyvenusiais tuos bombardavimus, ir apkabino vieną vyrą, kuris atrodė perpildytas emocijų.
Jis taip pat pasikalbėjo su besišypsančiu 91 metų Sunao Tsuboi, kuris anksčiau pareiškė norintis pasakyt JAV prezidentui, kad yra labai dėkingas už jo vizitą.
B. Obama anksčiau neretai primindavo pasauliui, kad reikia mažinti branduolinio karo grėsmę. Savo kadencijos pradžioje jis pelnė Nobelio taikos premijos už išdėstytą branduolinio nusiginklavimo viziją, bet vėlesnės jo pastangos šioje srityje neatnešė svaresnių rezultatų.
„Privalome turėti drąsos ištrūkti iš baimės logikos ir siekti pasaulio be jų“, – sakė B. Obama, turėdamas omenyje branduolinius ginklus.
Šis vizitas buvo diplomatiškai itin keblus JAV prezidentui, norinčiam įsiamžinti istorijoje, bet neatverti senų žaizdų.
Kritikai įsitikinę, kad pats B.Obamos apsilankymo Hirošimoje faktas bus laikomas atsiprašymu už, jų nuomone, pagrįstą ataką. Visgi prezidentas taip pat pelnė pagyrimų iš tų, kurie šį vizitą laiko gerokai vėluojančiu žingsniu, reikalingu užgydyti senoms nuoskaudoms.
Seniai laukiamas žingsnis
B. Obama atskrido į Hirošimą po derybų su kitais Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais per viršūnių susitikimą Idzėje-Šimoje.
Jo apsilankymas, įvykęs praėjus 71 metams po Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų, buvo jau seniai laukiamas žingsnis.
Kiti Amerikos prezidentai taip pat svarstė galimybę surengti tokį vizitą, bet ši tema tebebuvo pernelyg opi ir kurstanti prieštaringus jausmus. Jimmy Carteris apsilankė Hirošimoje 1984 metais, jau baigęs prezidento kadenciją.
Netgi dabar, kai apklausos rodo, jog 70 proc. japonų palaiko B. Obamos sprendimą atvykti į Hirošimą, vizito atmosfera buvo įtempta. Šis prezidento žingsnis neabejotinai bus nuodugniai nagrinėjamas įvairiais atžvilgiais.
Jo politiniai priešininkai namuose pasiruošę sukelti triukšmą dėl bet kokio nepageidaujamo apgailestavimo ženklo.
Korėjiečiai savo ruožtu nori išgirsti prezidento pripažinimą, kad tarp žuvusiųjų Hirošimoje ir Nagasakyje buvo 20–40 tūkst. jų tėvynainių.
Taip pat tebegyvena tiesioginių tų bombardavimo liudininkų, norinčių, kad B. Obama išklausytų jų istorijų ir pamatytų jų randus – tiek fizinius, tiek emocinius.