Ši kelionė įvyks praėjus daugiau negu septyniems dešimtmečiams po to, kai pasaulis pirmąkart suvokė, jog jam iškilo grėsmė susinaikinti, amerikiečių lėktuvui „Enola Gay“ numetus bombą „Little Boy“ („Berniukas“) ant to vakarinio Japonijos miesto.
Bombos sprogimas nusinešė apie 140 tūkst. žmonių gyvybių. Dalis jų žuvo iškart, sudeginti akinamai spindinčio atominio sprogimo ugnies kamuolio arba užmušti smūginės bangos, bet daugelis kitų mirė vėliau nuo sužalojimų arba spinduliuotės sukeltų ligų vėlesnėmis dienomis, savaitėmis, mėnesiais arba metais.
Po trijų dienų Jungtinės Valstijos numetė kitą atominę bombą ant Nagasakio.
B. Obamai skaičiuojant paskutiniuosius savo kadencijos mėnesius, šis vizitas taip pat žymi septynerių metų sukaktį po to, kai jis paragino pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, sakydamas įsimintiną kalbą Prahoje, padėjusią jam pelnyti Nobelio taikos premiją.
Nors pasaulis mūsų dienomis atrodo nė kiek nepriartėjęs prie tos vizijos išsipildymo, B.Obama tikriausiai pasinaudos simboliniu vizitu Hirošimoje, kad atkreiptų dėmesį į išliekančias grėsmes.
„Noriu dar kartą pabrėžti egzistuojančią labai realią (konfliktų) riziką ir būtinybę nedelsiant veikti, kurią turėtume jausti mes visi“, – B. Obama sakė žurnalistams per Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Japonijoje.
„Mūsų vizitas Hirošimoje ... dar kartą patvirtins mūsų bendrą viziją apie pasaulį be branduolinių ginklų“, – jis sakė anksčiau šią savaitę, pakartodamas frazę, kurią buvo ištaręs Čekijos sostinėje.
B. Obamą lydės Japonijos premjeras Shinzo Abe, kurio dalyvavimas „pabrėš nepaprastą aljansą“, sukurtą Japonijos ir Jungtinių Valstijų iš karo pelenų, pažymėjo Amerikos lyderis.
B. Obama tikriausiai padės gėlių prie kenotafo Hirošimos taikos memorialiniame parke šalia atominio sprogimo nuniokoto pastato su kupolu, kuris buvo paliktas kaip nebylus priminimas apie pirmosios pasaulyje branduolinės atakos aukas.
Prezidentas savo sakys kalbą mažiausiai trijų atominį bombardavimą išgyvenusių žmonių akivaizdoje, nurodė Japonijos žiniasklaida.
91 metų Sunao Tsuboi, likęs gyvas Hirošimoje, sakė naujienų agentūrai AFP, kad buvo pakviestas į tą renginį.
Jis anksčiau sakė visuomeniniam transliuotojui NHK, kad pasitaikius progai pasikalbėti su B. Obama jis „norėtų išreikšti dėkingumą“ dėl jo vizito.
„Neketinu prašyti, kad jis ištartų atsiprašymo žodžius“, – pažymėjo S.Tsuboi, ilgametis judėjimo už branduolinį nusiginklavimą aktyvistas.
Vis dėlto kai kurie Japonijos visuomenės sluoksniai reikalavo atsiprašymo, nors B.Obama iš anksto atmetė tokią galimybę ir tvirtino, kad nesvarstys savo pirmtako Harry Trumano (Hario Trumano) sprendimų, priimtų baigiantis Antrajam pasauliniam karui.
Kai kurie Japonijoje laiko tuos bombardavimus šventvagiškais, nes dauguma jų aukų buvo civiliai, bet daugelis amerikiečių aiškina, kad tas žingsnis priartino žiauraus ir kruvino konflikto pabaigą, ir tikrųjų išgelbėdamas daugiau gyvybių negu jų nusinešė.
B.Obama, kurio žodžius ketvirtadienį citavo Japonijos dienraštis „Asahi Shimbun“, pabrėžė ginkluotų konfliktų tragediją.
„Hirošima mums primena, kad karas – nesvarbu, kokia būtų jo priežastis arba kokios šalys dalyvautų – sukelia didžiulių kančių ir netekčių, ypač nekaltiems civiliams“, – prezidentas pažymėjo savo rašytiniuose atsakymuose į laikraščio užduotus klausimus.
B. Obama taip pat pakartojo, kad ragina Jungtines Valstijas prisiimti „ypatingą atsakomybę“ vesti pasaulį branduolinio nusiginklavimo link.