Lenkijos užsienio reikalų viceministras antradienį pareiškė, kad šalys artėja prie kompromiso. Tačiau Varšuva taip kalbėjo ir anksčiau, o pastarosiomis dienomis užsipuolė Europos Sąjungą dėl suvereniteto pažeidimų.
Fransas Timmermansas pradeda sunkų vizitą Varšuvoje – kai krizių ir šiaip pakanka, EK viceprezidentas mėgins išspręsti aštrų ir vis aštrėjantį ginčą su Lenkija, kurios dešinioji vyriausybė jau pusmetį mėgina pagal savo norus perkurti Konstitucinio tribunolo taisykles ir, kad neįsiteisėtų, neskelbia jo sprendimo, jog reformos antikonstitucinės.
Sausį EK pirmą kartą istorijoje pradėjo tirti, ar Lenkija pažeidė teisės viršenybę – vieną iš pamatinių Bendrijos principų. Praėjusią savaitę ji suteikė Varšuvai laiko pasiekti „rimtos pažangos“ iki pirmadienio, bet vis dėlto, atėjus pirmadieniui, atsitraukė.
Nors juodu ant balto buvo įvardijusi pirmadienį, EK pareiškė, kad tai nebėra griežtas terminas, ir paaiškino, kad toliau derasi.
„Komisija vis dar konstruktyviai kalbasi su Lenkijos valdžia, ir tikimės rasti sprendimų“, – teigė Europos Komisijos atstovas spaudai Margaritis Schinas.
Lenkijos užsienio reikalų viceministras antradienį pareiškė, kad, regis, artėjama prie sprendimų, atitinkančių ir parlamento daugumos, ir teisės viršenybės kriterijus, bet tą patį kalbėjo ir praėjusią savaitę.
„Man atrodo, iš abiejų pusių esama daug daugiau supratimo. Bet mums tikrai reikia daugiau laiko“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Konradas Szymanskis.
Tačiau paskui konfliktas paaštrėjo taip, kad Seimo dauguma penktadienį net priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, kad vyriausybė priešintųsi bet kokiems veiksmams prieš Lenkijos suverenitetą. Premjerė Beata Szydlo pareiškė, kad yra pirmiau lenkė, o tik paskui europietė, ir kad problemų turi ne Varšuva, bet Europos Komisija.
„Lenkijos vyriausybė niekada nepasiduos jokiems ultimatumams. Lenkijos vyriausybė niekada neleis kam nors primesti savo valios Lenkijos piliečiams“, – teigė premjerė.
Seimo sesija buvo tokia audringa, kad B. Szydlo net pasiskundė, jog dar niekada parlamentas nebuvo taip paniekinęs vyriausybės.
Premjerės nuomonei prieštaravo kai kurie parlamento nariai.
„Lenkijai gėda dėl jūsų, po to, ką čia pasakėte“, – pareiškė „Piliečių platformos“ pirmininkas Grzegorzas Schetyna.
Europos Komisija savo ruožtu atrėžė, kad ir ji turi pareigų ginti teisės viršenybę, numatytų Europos Sąjungos sutartyse, kurias Lenkija pasirašė.
Tiesa, Lenkijos diplomatijos vadovas Witold Waszczykowskis tvirtino, kad EK procedūros peržengia ribas, ir net pareiškė, kad ne į tokią Bendriją stojo.
„Ne tokiai Sąjungai, ne tokiai narystei pritarėme. Ne tokiame referendume lenkai dalyvavo“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Nors už teisės viršenybės pažeidimus Lenkija teoriškai gali netekti balso teisės priimant Europos Sąjungos taisykles, ne mažiau karingai nusiteikusi Vengrija pirmadienį vėl pakartojo, kad tokį sprendimą vetuotų, ir nubausti Varšuvos Briuseliui nepavyks.