„EgyptAir“ reiso MS804 ir 66 juo skridusių žmonių likimas vis dar iki galo nežinomas. Reguliaraus skrydžio iš Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto į Kairą metu „Airbus A320“ pradingimo virš Viduržemio jūros priežastys gali būti įvairios, tačiau kaip ir su „Metrojet A321“ lėktuvu, pernai spalį nukritusiu Sinajaus dykumoje skrydžio iš Šarm aš Šeicho į Sankt Peterburgą metu, pavojaus signalo nebuvimas nelaimę tiriantiems specialistams pirmiausiai pirš mintį apie terorizmo galimybę.
Kalbant apie aviaciją, pagrindinis klausimas, neleidžiantis ramiai miegoti naktimis oro uostų ir oro linijų bendrovių vadovams – saugumas, visų pirma, „saviškių keliama grėsmė“. Pavyzdžiui, tokiame oro uoste kaip Šarlio de Golio priėjimą prie zonos po pasų kontrolės turi tūkstančiai darbuotojų. Nors darbuotojų patikros paprastai tokios pat griežtos kaip ir keleivių, darbuotojas, kuris supranta bagažo judėjimo principus anapus patikrinimo ribos yra laikomas potencialia grėsme.
Manoma, kad „Metrojet“ katastrofos, nusinešusios 224 gyvybes, atveju nelaimės priežastimi tapo bomba, įnešta į lėktuvą jam dar stovint Šarm aš Šeicho oro uoste. Netrukus po nelaimės Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerija uždraudė šalies oro linijoms skristi į šio populiaraus Egipto kurorto oro uostą, nes abejojo saugumo patikros kokybe. Draudimas lieka ir toliau galioti, o tai, kad čia visą žiemą neatostogavo britų poilsiautojai, padarė didžiulę žalą Egipto turizmo pramonei.
Šiandieninio lėktuvo dingimo priežastis specialistai kruopščiai aiškinsis, panašu, kad teks surankioti lėktuvą iš nuolaužų tiesiogine to žodžio prasme. Jeigu tyrimas padarys išvadą, kad buvo padėtas ar įneštas sprogmuo, kitas klausimas – kur teroro aktas įvyko.
Orlaivis iš Kairo išskrido antradienį, gegužės 17 dieną, popiet. Pilotų kabina ir bagažo skyrius reguliariai tikrinami, tačiau šiuo metu galimybės, kad kažkas buvo padėta lėktuve Egipto sostinėje, visiškai atmesti negalima. Jei tai pasitvirtintų, pasitikėjimas šios šalies oro uostais būtų sugriautas, o pakrikusiais Egipto ekonomikai būtų padaryta dar didesnė žala.
Priešingai, galvojant, kad atsakomybė tenka Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto darbuotojui, būtų pakirstas keleivių pasitikėjimas pasauline aviacija. Pagrindinis Prancūzijos sostinės oro uotas yra intensyviausiai dirbantis kontinentinėje Europoje, todėl itin svarbus aviacijos mazgas.
Kol vyksta paieška ir tyrimas, oro uostai ir oro linijų bendrovės įdėmiai stebės visas savo operacijas ir tai, kas turi prie jų prieigą.
Po „Metrojet“ tragedijos spalį aviacijos saugumo ekspertas Philipas Baumas pažymėjo, kad daug oro uostų darbuotojų yra „prastai apmokami, laikini darbuotojai“. Jis įsitikinęs: „Niekšų identifikavimas nėra lengva užduotis, ypač aplinkoje, kuriai būdingas tempas, klientų aptarnavimas ir būtinybė viską atlikti laiku“.
Ekspertai: labiausiai tikėtina „EgyptAir“ lainerio dingimo priežastis – teroro ataka
Mįslingas oro bendrovės „EgyptAir“ dingimas ketvirtadienį paryčiais pakeliui iš Paryžiaus į Kairą gali būti aiškinamas įvairiai, bet ekspertai sako, kad labiausiai tikėtina priežastis yra teroro ataka.
Tiek Prancūzija, tiek Egiptas pastaraisiais mėnesiais buvo svarbūs islamo ekstremistų taikiniai.
Pernai spalį džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę dėl Rusijos užsakomųjų skrydžių bendrovės „Metrojet“ lainerio „Airbus A321“ susprogdinimo virš Sinajaus pusiasalio pakeliui iš Egipto Raudonosios jūros kurorto Šarm aš Šeicho į Sankt Peterburgą. Tąsyk žuvo visi 224 keleiviai ir įgulos nariai.
Pasak pareigūnų, maža tikimybė, kad „EgyptAir“ laineris ketvirtadienį dingo dėl mechaninio gedimo.
„Didelė techninė avarija – pavyzdžiui, variklio sprogimas – atrodo menkai tikėtina“, – sakė aeronautikos ekspertas Gerard'as Feldzeris, pabrėždamas, kad tas lėktuvas „Airbus A320“ buvo „gana naujas“, eksploatuojamas nuo 2003 metų.
Be to, A320 yra žinomi kaip labai saugūs lėktuvai – jie yra populiariausi vidutinio nuotolio reisų laineriai pasaulyje. Pasak G. Feldzerio, pasaulyje kas pusę minutės į orą pakyla po vieną tokio tipo lainerį.
„Tai modernus lėktuvas; incidentas įvyko skrydžio viduryje itin stabiliomis sąlygomis. Dėl lėktuvo techninės priežiūros kokybės ir lėktuvo kokybės šiuo atveju nekyla klausimų“, – radijui „Europe 1“ sakė buvęs Prancūzijos aviacijos tyrimų ir analizių biuro direktorius Jeanas-Paulis Troadecas.
Be to, „EgyptAir“ yra bendrovė, turinti leidimą veikti Europoje – taigi, ji „neįtraukta į jokius juoduosius sąrašus“, pridūrė jis.
Ekspertai taip pat pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog lėktuvas buvo numuštas nuo žemės paleista raketa, kaip nutiko su oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 laineriu, kuris buvo susprogdintas virš Rytų Ukrainos 2014 metų liepą. Taip pat abejotina, ar tokia raketa galėjo būti paleista nuo jūros paviršiaus, kaip nutiko 1988 metų liepą, kai JAV karinės jūrų pajėgos per klaidą susprogdino Irano avialinijų keleivinį lėktuvą.
„EgyptAir“ laineris skrido 11 km aukštyje ir dingo už maždaug 130 jūrmylių (240 km) nuo Graikijai priklausančios Karpato salos.
Tokiu atveju jis nebuvo pasiekiamas raketoms, paleidžiamoms iš nešiojamųjų zenitinių įrenginių, kurių, kiek žinoma, turi kai kurios Artimuosiuose Rytuose veikiančios kovotojų grupuotės.
„Negalime atmesti galimybės, kad jis per klaidą buvo numuštas kito lėktuvo, bet apie tai mes jau tikriausiai būtume sužinoję“, – pažymėjo G. Feldzeris.
Regionas ties Egipto šiaurine pakrante, įskaitant Izraelio ir Gazos Ruožo krantus, yra „vienas iš atidžiausiai stebimų regionų pasaulyje – taip pat iš palydovų. Būtų labai sunku nuslėpti tokio pobūdžio informaciją“, – pridūrė ekspertas.
Jokio nelaimės signalo
Tad labiausiai tikėtina teroristinė ataka, taip pat dar ir dėl to, kad iš lėktuvo, regis, nebuvo pasiųstas joks nelaimės signalas.
„Techninė problema, gaisras ar variklio gedimas nesukelia žaibiškos avarijos ir įgula turi laiko reaguoti, – nurodė J.-P.Troadecas. – Čia įgula nieko nepasakė“.
Jei bus nustatyta, kad sprogo bomba, tyrėjai aiškinsis, kaip ji buvo įnešta į lėktuvą, išskridusį iš intensyviausiai Prancūzijoje dirbančio Paryžiaus Charles'io de Gaulle'io oro uosto, kur saugumas buvo sustiprintas po pernai Prancūzijos sostinėje įvykdytų džihadistų atakų.
„Bomba, padėta lėktuve Ruasi ar Kaire, visuomet įmanoma, nes sunku padaryti oro uostą 100-u proc. hermetišką, net oro uostą su tokiu griežtu stebėjimu kaip Ruasi (Charles'io de Gaulle'io oro uostas)“, – sakė G. Feldzeris.
„Pirmiausia reikia rasti nuolaužas, kurios suteiks mums tam tikrų užuominų apie nelaimę, ... kad pažiūrėtume, ar yra kokių nors sprogmenų pėdsakų“, – pridūrė jis.
Širdį veriantys artimųjų pasakojimai: jie mums pasakė, kad lėktuvas nukrito į jūrą
Kairo oro uoste prie reisu MS804 skridusio lėktuvo keleivių artimųjų prisijungė Prancūzijos ambasadorius Egipte, kuris atvyko po pietų ir pasiliko maždaug valandą. Jis išvyko, nieko nepasakęs lauke laukiantiems žiniasklaidos atstovams.
„Jie nesuteikė mums jokių vilčių“, - teigė vienas vyras. Dingusiu lėktuvu skrido keturi jo giminaičiai: dėdė su žmona ir dvi jų dukterys.
„Jie mums pasakė, kad lėktuvas nukrito į jūrą“, - pridūrė jis.
Vyro teigimu, „EgyptAir“ vadovo pavaduotojas keleivių giminaičiams nurodė, kad oro linijų bendrovė daugiau neturi jokios informacijos, išskyrus tai, kad orlaivis dingo ir kad jis nepasiuntė jokio nelaimės signalo.
Bendrovės vadovo pavaduotojas pabrėžė, jog katastrofos priežastys lieka neaiškios.
Viena moteris pratrūko verkti ir sakė: „Niekas nenori mūsų padrąsinti“.
Ji teigė, kad šiuo lėktuvu skrido jos dukra, su kuria dar vakar kalbėjosi.
Egipto valdžia atsargiai skelia kokius nors pranešimus. Ji nurodė, kad naujausią informaciją praneš per spaudos konferenciją 13 val. 30 val. Kairo (14 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Vienas iš keleivių giminaičių pažymėjo, kad artimieji iš visų jėgų stengiasi išsaugoti ramybę.
