Ir nors skirtumų tarp Islandijos ir Suomijos yra nemažai, Šiaurės šalių vadovams gali iš tiesų būti žymiai maloniau į Baltuosius rūmus vykti kartu su kitais, vienam po kito, vienodais limuzinais, orkestrui kaskart sugrojant vienodą iškilmingą pasveikinimą – tušą.
Nes pasak to paties A. Sandemose, Jantės įstatymas, valdantis šiauriečių protus, skelbia – negalvok, kad esi geresnis, protingesnis ar svarbesnis nei mes.
Tiesa, Norvegijos premjerė pareiškė, kad visada geriau būti pakviestam vienam, tačiau tuomet tai nebūtų pusantros valandos susitikimas su iškilminga vakariene. Tad jau Baltųjų rūmų viduje Suomijos prezidentas pasistengė apibrėžti, kodėl Šiaurės šalys į Baltuosius rūmus kviečiamos kaip kolektyvas.
„Šiaurės šalys yra šeima, turinti senas bendruomenės vertybes ir siejama stiprių bendradarbiavimo ryšių. Su jumis, pone prezidente, mus sieja gimininga dvasia, lygybė, lygios galimybės ir žmogaus teisės visiems, demokratija, teisės valdžia ir pagarba tarptautinei teisei. Tai mūsų visuomenių skiriamasis ženklas“, – teigė Suomijos prezidentas Sauli Niinisto.
Tad galbūt kviesdamas į Baltuosius rūmus Barackas Obama tikėjosi ir patarimų, kaip kurti sėkmingą visuomenę. Jungtinių Valstijų prezidentas šiauriečiams rodo nuolatinį dėmesį. Tai jau vienuoliktasis toks susitikimas nuo 2008-ųjų ir B. Obama nepraleidžia progos dar kartą išreikšti susižavėjimo svečių atstovaujamomis valstybėmis.
„Aš tikrai tikiu, kad pasaulis būtų saugesnis ir labiau klestintis, jei turėtume daugiau tokių partnerių kaip Šiaurės šalys. Yra buvę momentų, kai sakydavau: kodėl šių mažų valstybių tiesiog nepaskyrus vadovauti viskam? Jie viską galėtų sutvarkyti“, – Šiaurės šalis gyrė JAV prezidentas B. Obama.
Tačiau su kai kuriomis problemomis kol kas nesusitvarko ir Šiaurės šalys. Islandijos premjeras Vašingtone – paskutinis tarp pakviestųjų, nes buvo patvirtintas tik praeitą mėnesį po jo pirmtako skandalo apie ofšorinėse sąskaitose slėptus pinigus. Tarpusavio pokalbiuose dominuoja migracijos krizė, sunkiausiai užgulusi Švedijos pečius, taip pat nerimas dėl Rusijos aktyvinamų karinių veiksmų Arktyje.
Pokalbiuose apsikeista žodiniais grasinimais imtis atsakomųjų veiksmų, jei NATO nepriklausančios Suomija ir Švedija visgi nuspręstų jungtis į galingiausią pasaulio gynybinį aljansą.
Prieš daugiau nei mėnesį 12 Jungtinių Valstijų naikintuvų sugrįžo ir į vienintelę NATO narę, neturinčią savo kariuomenės – Islandiją, naikintuvai 2006 m. buvo perkelti operacijoms Afganistane. Naikintuvai sugrąžinti po beveik 10 metų nuolatinių Islandijos oro erdvės pažeidinėjimų, atliekamų Rusijos aviacijos.
„Matome Rusiją užimant vis agresyvesnę poziciją Šiaurės Europoje. Tai kelia tam tikrą mūsų šiaurinių sąjungininkų nerimą. Todėl diskutuosime apie pasikeitusią saugumo aplinką bei kaip Jungtinės Valstijos gali kartu su Šiaurės šalimis prisidėti prie regiono saugumo – per NATO ir Europos Sąjungą“, – sakė Nacionalinės saugumo tarybos Europos reikalų padalinio vadovas Charles Kupchan.
Tačiau per iškilmingą vakarienę Islandijos premjeras pareiškė, kad jo šalis turi ir dar vieną priemonę saugumui užtikrinti.
„Islandijoje gyvena tūkstantį kartų mažiau žmonių nei Jungtinėse Valstijose. Tad kaip ir galite tikėtis iš vikingų palikuonių, po akivaizdžiu supergalios statuso trūkumu mes nesislepiame. Žmonių galios trūkumą kompensuojame ugnikalniais, bet kol kas dar tik mokomės, kaip juos nutaikyti, tad turėkite kantrybės“, – aiškino Islandijos premjeras Sigurdur Ingi Johannsson.
Humoro jausmas – tai dar vienas demokratiškos politikos bruožas. Susitikimas baigėsi vakariene salėje, apšviestoje Šiaurės pašvaistės šviesas primenančiais šviestuvais.
Daugiausia minkštosios galios ženklais dalinosi kadenciją baigiantis JAV prezidentas, vertinantis Šiaurės šalis būtent todėl, kad jų smūgis pranoksta ūgį, kaip Danijos premjerui pareiškė B. Obama.