„Mus vienija susirūpinimas dėl didėjančio Rusijos karinio buvimo ir elgesio Baltijos bei Šiaurės (šalių) regione“, – pabrėžė B.Obama to susitikimo pabaigoje.

Didėjant trinčiai tarp Vašingtono ir Maskvos, B.Obama atrodė nusiteikęs stiprinti ryšius su netoli Rusijos esančiomis šalimis, tokiomis kaip Danija, Islandija, Suomija, Švedija ir Norvegija.

Prezidentas anksčiau pareiškė, kad visos šešios šalys pritarė minčiai, jog Europos tvarka neturi būti grindžiama galia.

„Tikime, kad mūsų piliečiai turi teisę gyventi laisvai ir saugiai, be terorizmo, ir tokioje Europoje, kur mažesnių valstybių nebaugina didesnės valstybės“, – sakė jis.

B.Obama pasiuntė Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybei žinią, kad Baltieji rūmai pageidauja mažinti įtampą, bet taip pat yra pasiruošę atremti bet kokią Rusijos agresiją.

„Palaikysime dabar vykstantį dialogą ir sieksime bendradarbiauti su Rusija, bet taip pat norime užtikrinti, kad būsime pasiruošę ir stiprūs, taip pat norime paraginti Rusiją, kad jos karinė veikla visiškai atitiktų tarptautinius įsipareigojimus“, – sakė JAV vadovas.

Šešių šalių bendrame pareiškime reiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos veiksmų Baltijos jūros regione – „jos žvanginimo branduoliniais ginklais, nedeklaruotų karinių pratybų ir provokuojančių veiksmų, kurių imasi Rusijos orlaiviai ir karo laivai“.

Tačiau tuo pačiu metu, kai vyko šis B.Obamos susitikimas su Šiaurės šalių lyderiais, V.Putinas perspėjo svarstysiantis priemones JAV priešraketinės gynybos (PRG) sistemos Europoje „grėsmei nutraukti“. Pirmoji tos sistemos bazė anksčiau šią savaitę buvo aktyvuota Rumunijoje.

„Neteisėta okupacija“

Pastaruoju metu tarp JAV ir Vakarų šalių tvyrojusi įtampa buvo didžiausia nuo Šaltojo karo pabaigos.

Maskvos invazija Ukrainoje ir Krymo aneksija išprovokavo skaudžias sankcijas prieš Rusijos ekonomiką. Rusijos palaikomi separatistai taip pat perėmė kontrolę didelėje Rytų Ukrainos dalyje.

Savo bendrame pranešime JAV ir Šiaurės šalys pabrėžė, kad jos visas sankcijas Rusijai atšauktų tik tuo atveju, jeigu Krymas būtų grąžintas Ukrainai.

„Rusijos neteisėta okupacija ir mėginimas aneksuoti Krymą, su kuriuo mes nesutinkame, jos agresija Donbase ir jos mėginimai destabilizuoti Ukrainą neatitinka tarptautinių įstatymų ir pažeidžia nusistovėjusią Europos saugumo tvarką“, – sakoma pranešime.

Rusija ir Vakarų šalys taip pat nesutaria dėl Maskvos karinės intervencijos pilietinio karo apimtoje Sirijoje ir palaikymo tos šalies prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui.

Be to, Rusijos kariniai orlaiviai dabar neretai imasi provokuojančių veiksmų prie NATO ir Šiaurės šalių karinių objektų netoli sienų ir kitur.

Rusija rūsčiai perspėjo Švediją ir Suomiją nestoti į NATO – tuo metu, kai dėl šio klausimo vyksta debatai abiejose šalyse.

Tačiau bendras pareiškimas parodė, kad Rusijos galios demonstravimas gali atsigręžti prieš ją pačią, skatindamas kaimynines šalis labiau suartėti su Aljansu.

„NATO išlieka transatlantinio ir Europos saugumo kertiniu akmeniu, o Švedijos ir Suomijos indėlis, įskaitant tą, kurį jos įneša būdamos NATO didesnių galimybių partnerės, yra labai vertingas“, – sakoma dokumente.

V.Putinas neįvardijo konkrečių veiksmų, kurių imsis atsakydamas į PRG programos aktyvavimą, bet Vašingtone įsikūrusio Brookingso (Brukingso) instituto ekspertas Stevenas Piferis (Stivenas Paiferis) sakė, kad Maskva tikriausiai planavo bet kokiu atveju sustiprinti pajėgas, dislokuotas Kaliningrado srityje.

„Rusai pasistengs parodyti savo nepasitenkinimą. Vakarai turėtų tikėtis tūžmingų pareiškimų apie karines atsakomąsias priemones“, – pabrėžė jis.

„Įvardyti savo karines programas kaip atsakomąsias priemones į Vakarų karinius veiksmus yra sena Kremliaus tradicija“, – sakė S.Piferis.

NATO lyderiai, tarp jų B.Obama, susitiks liepą Varšuvoje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime.