Kai 2011 metais D. Trumpas prikibo prie B. Obamos gimimo liudijimo ir diplomo, E. Schultzas pavadino jį „rasistu“. Kai D. Trumpas prakalbo apie tai, jog kitais metais kovos dėl prezidento posto, E. Schultzas jį išjuokė. „Kas ,išskyrus patį D. Trumpą, norėtų matyti D. Trumpą JAV prezidento poste? — šaipėsi jis. — Pone Trumpai, pakaks daryti gėdą!“, rašo Politico.com.
Dar vienas nedorėlis buvo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. E. Schultzas su malonumu triuškino konservatorius, kurių manymu, V. Putinas privertė B. Obamą atrodyti silpnu pasaulinėje arenoje, už jų, kaip jis išsireiškė, „romanas“ su Rusijos lyderiu.
„Jie taip nekenčia B. Obamos, kad yra pasiruošę garbinti KGB vadovą... „Puti“ — štai jų naujas herojus“, – paskelbė E. Schultzas 2013 metais vienos iš savo laidų eteryje. Kitą sykį vedėjas su pasididžiavimu priminė konservatoriams tai, kad V. Putinas „visą laiką pažeidinėja žmogaus teises“ ir kad jo „neatsakinga politika žudo Rusiją“. E. Schultzas dažnai vadindavo respublikonų pasisakymus prieš Obamą „antiamerikietiškais“ ir „nepatriotiškais“.
E. Schultzas eteryje vėl pasirodė tik sausį — visiškai naujame amplua. Dabar jis tapo „RT America“ vedėju, reporteriu ir politiniu analitiku — dirba Amerikos kanale, kuris priklauso Rusijos vyriausybės finansuojamai kompanijai, anksčiau žinomai kaip „Russia Today“.
Daugiau jis nebeliaupsina B. Obamos ir H. Clinton. Iš „Puti“ jis taip pat daugiau nesišaipo, o ir nė vieno nebekaltina patriotizmo trūkumu. Dabar aštuntą valandą vakaro laidoje „The News with Ed Shultz“ aptariamos amerikietiškojo Artimųjų Rytų kurso klaidos, „išpūstas“ JAV gynybos biudžetas ir NATO politikos beviltiškumas. Apie V. Putiną šiose diskusijose atsiliepiama tik pagarbiai.
E. Schultzas netgi ėmė kitaip vertinti ir D. Trumpą. Paskutiniais mėnesiais, pasirodydamas RT, jis pranešė, kad D. Trumpas „reiškia dirbančiųjų pasipiktinimą“ ir „kalba dalykus, kurie iš tikrųjų jaudina žmones“. Be to, neseniai E. Schultzas pastebėjo, jog D. Trumpas „lengvai susitvarkys su prezidento pareigomis“.
Kanalas kruopščiai bando palenkti žiūrovus Maskvos pusėn, nors pastaruoju metu Rusija palaipsniui virsta į tarptautinę atstumtąją, supykdžiusią Vakarus dėl karinės agresijos Ukrainoje, Sirijoje ir kitose pasaulio kampeliuose, Rusijos elitas privalo mokėti sankcijas, o Rusijos ekonomika kenčia nuo izoliacijos, infrastruktūros griuvimo ir naftos kainų kritimo.
Ekscentriškasis milijardierius vadina V. Putiną stipriu lyderiu, kalba apie ryšių su Maskva stiprinimą ir kelia klausimą, ar NATO iš viso reikalingas. Balandžio 27-ąją Vašingtone D. Trumpas sakė užsienio politikai skirtą kalbą, o pirmoje eilėje sėdėjo Rusijos ambasadorius Amerikoje. D. Trumpo sėkmė akivaizdžiai padidino RT susidomėjimą artėjančiais Amerikos prezidento rinkimais. Dabar E. Schultzas ir jo kolegos mums pasakoja apie kraujo ištroškusią karo kurstytoją H. Clinton, ekscentrišką maištininką Bernie Sanders ir diplomatijos genijų D.Trumpą.
Kanalas, kuriam iki šių dienų Amerikoje praktiškai niekas nepatiko, galiausiai surado kandidatą, kuriuo gali ir nori tikėti. V. Putino televizija ne tik noriai nušviečia 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją — ji vis akivaizdžiau palaiko vieną iš kandidatų.
***
82 metų amžiaus L. Kingas atidarė ceremoniją vaizdo skambučiu iš paties Los Andželo, kur dabar veda trumpesnę savo klasikinės pokalbių laidos versiją, kuri transliuojama per RT. Tarp svečių buvo nemažai kitų garbių Amerikos televizijos garsenybių, tokių kaip E. Schultzas arba Jesse Ventura – buvęs imtynininkas ir Minesotos gubernatorius, taip pat vedantis laidą RT. L. Kingas — kaip įprasta, su petnešomis ir paraitytomis rankovėmis — atsiprašė negalėjęs fiziškai dalyvauti šventėje ir užsiminė V. Putinui, kad džiaugtųsi galėdamas paimti iš jo interviu. Rusijos lyderis buvo akivaizdžiai patenkintas.
Šalia V. Putino sėdėjo 36 metų amžiaus juodaplaukė — vyriausioji RT redaktorė Margarita Simonjan, anksčiau buvusi valstybinės televizijos korespondentė, ėmusi vadovauti kanalui būdama vos 25 metų. Ji atkakliai gina RT nuo puolimų ir ginčijasi su daugybe kritikų, neretai jį vadinančių tikrų tikriausia propagandos karo priemone, kurią Rusija sumaniai naudoja prieš Vakarus.
Kai 2014 metais „BuzzFeed“ žurnalistas jos paklausė apie galimą Kremliaus įtaką kanalui, ji atsakė ironišku straipsniu RT svetainėje. „Mes tiesiog Kremliaus pranešimus spaudai fiksuojame kamera. Taip kur kas patogiau“, — šiurkščiai pajuokavo ji, kandžiai pridurdama, kad „visus išėjusius iš RT seka ir pašalina KGB“. Tiesą sakant, ant M. Simonjan stalo iš tiesų stovi geltonas telefonas be numerių rinkiklio, kuris, kaip praėjusias metais M. Simonjan prisipažino reporteriui iš „Time“, reikalingas susisiekti su Kremliumi saugia telefoninio ryšio linija.
Savo sveikinimo kalboje V. Putinas pademonstravo neabejotiną pasididžiavimą televizijos kanalu, pareiškęs, kad jo „ryžtingos“ pastangos primena jam apie tai, „kaip mūsų žvejai jūrinikę dreskia nuo krūtinės“. Nei apie Kremliaus telefoną ant M. Simonjan stalo, nei apie įžeidžiančius J. Kerry žodžius apie „ruporą“ jis, žinoma, neužsiminė. Viskas visiškai ne taip! „Jūsų stipriausia pusė — tai laisvas, nepriklausomas informacijos pateikimas“, — pranešė V. Putinas susirinkusiems, kurie skanavo vyną, sėdėdami ant permatomų kėdžių prie stalų, nuklotų baltomis staltiesėmis. „Mes jums nevadovaujame... ir nesikišame (į jūsų reikalus)“, – tvirtino prezidentas. Jis taip pat pasigyrė, jog RT yra prieinamas 700 mln. žiūrovų, tačiau pripažino nežinąs, kiek žmonių iš tiesų žiūri kanalą.
Oficialūs Amerikos asmenys tvirtina, kad RT žiūrimumo statistika — maždaug 8 mln. žiūrovų per metus tokiuose kabeliniuose tinkluose kaip „Comcast“, „Time Warner“ ir „Dish Network“ yra pervertinti. Jie taip pat nepasitiki RT pranešimais apie tai, jog jo biudžetas iš viso sudaro 250 mln. dolerių. Kovą respublikonų senatorius Robas Portmanas pranešė, kad vien biurui Vašingtone kanalas veikiausiai išleido 400 mln. dolerių. Beje, RT atkakliai tai neigia, o duomenų šaltinis, kuriuo naudojasi senatorius, nėra aiškus.
V. Putinas taip pat užsiminė apie RT vaidmenį politiniame kare, vykstančiame tarp Rusijos ir Vakarų. Jis nurodė „sudėtingą situaciją“ pasaulinėje politikoje ir „įvykių iškraipymą“ Ukrainoje, Sirijoje ir kituose regionuose, pridurdamas, kad RT pasakoja „apie tikrus“ faktus augančiai auditorijai visame pasaulyje, kuriai reikalinga objektyvi informacija.
Kaip ten bebūtų, V. Putino žodžiai tiesiogiai prieštarauja kanalo praktikai — bet kokiu atveju, šitaip kalba ir žmonės, žiūrintys RT, ir jame dirbantieji. Aš taip pat, paskyręs nemažai laiko RT laidų žiūrėjimui ir jo svetainės mokymuisi, priėjau prie tos pačios išvados, sako straipsnio autorius Michaelas Crowley.
Viena iš buvusių kanalo biuro Vašingtone darbuotojų pranešė, kad ji — kaip ir kiti jos kolegos, taip pat pasakoję apie tai spaudai — paliko kanalą, kai pamatė, kad Maskvos redaktoriai reikalauja iš žurnalistų griežtai laikytis Maskvos palaimintos politikos linijos.
Šiuo metu RT tikrai neatrodo kaip laisvas ir nepriklausomas naujienų šaltinis, kuriuo taip didžiuojasi V. Putinas, greičiau jis — Rusijos pozicijos skleidimo mechanizmas, veikiantis pasitelkus tokias šiuolaikines priemones kaip tarsi virusai plintantys animaciniai filmukai („Animacinės genitalijos“, „Žoliapjovės sprogimas“) iki kandžių pareiškimų socialiniame tinkle „Twitter“.
Pats kanalas savo pagrindine misija įvardija maištą prieš senųjų Vakarų žiniasklaidos informacinę monopoliją. M. Simonjan, komentuodama šį straipsnį, būtent tai ir akcentavo. Amerikiečiai, pasak jos, žiuri RT dėl „siužetų, pažiūrų ir išvadų, kurių negali surasti populiariose žiniasklaidos priemonėse“. Į kritiką, kaip RT nušviečia situaciją Jungtinėse Valstijose ir 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją, ji atsakė labai panašiai kaip D. Trumpas – pareiškė, kad prieš RT pasisako „daugiausia tie Amerikos politikos formuotojai, kurie nenori prarasti įprastinio informacinio monopolio“.
Per iškilmingą priėmimą šalia M. Simonjan (t. y. iš viso vos per dvi vietas nuo paties V. Putino) buvo garbingai įsitaisęs turbūt pats įdomiausias pavyzdys, įrodantis, kaip rusai moka verbuoti asmenis iš paties Amerikos valdžios elito —niūrus tipas su smokingu, prieš pusantrų metų vadovavęs Gynybos departamento žvalgybos tarnybai. Šiuo metu Michaelas Flynnas — tiesiog fizinis asmuo. Jis pasitraukė iš tarnybos ir, pasak gandų, tuo labai nepatenkintas. Į priėmimą jis atėjo akivaizdžiai ne žvalgybos duomenų rinkti. Jo dalyvavimas RT renginyje (kurio eteryje jis taip pat pasisakė tarptautinės politikos klausimais), sprendžiant iš visko, pažymėjo jo bendradarbiavimo su minėtuoju kanalu pradžią — greičiausiai bendradarbiavimas ne už dyką, nors apie tai nei M. Flynnas, nei RT kategoriškai nekalba. Šiuo metu M. Flynnas reguliariai pasirodo RT kaip analitikas ir skatina JAV ir Rusiją glaudžiau bendradarbiauti kovos su „Islamo valstybe“ ir Sirijos krizės sprendimo srityse.
„Rusija turi savo nacionalinio saugumo strategiją, ir mes privalome ją gerbti“, — kartą RT eteryje pareiškė jis. „Mums reikia suvokti, kad, kalbant apie visus iššūkius, su kuriais mes susiduriame, reikia suderinti Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo strategiją su Rusijos nacionalinio saugumo strategija“, – pabrėžė M. Flynnas.
Tuo metu, kai JAV ir Rusijos santykiai ir taip gana priešiški, tokio rango figūros pasirodymas prie vieno stalo su V. Putinu šokiravo daug buvusių ir esamų B. Obamos administracijos žmonių. „Labai keista, kad jis, pasipuošęs smokingu, atvyko į Rusijos propagandinio kanalo pobūvį“, — sakė vienas buvęs Pentagono darbuotojas.
Į laiškus su klausimais apie jo santykius su RT ir priėmimą M. Flynnas neatsakė. RT spaudos tarnyba taip pat ignoruoja klausimus apie M. Flynną. Gali būti, kad tiesiog sutapo jų nuomonės. Kaip ten bebūtų, M. Flynnas seniai kritikuoja JAV operacijas Irake ir Libijoje — ir tai, neabejotinai sutampa su V. Putino ir jo globojamo kanalo pozicija.
Tiesą sakant, apie M. Flynną žinoma dar kai kas. Vasarį jis siūlė H. Clinton trauktis iš rinkimų kovos dėl skandalo, esą ji, eidama valstybės sekretorės pareigas, naudojosi privačiu elektroninio pašto serveriu. Be to, M. Flynnas neoficialiai nacionalinio saugumo klausimais konsultuoja tokį D. Trumpą.
***
Kovo 21-ąją per spaudos konferenciją Vašingtone D. Trumpas sulaukė neįprasto klausimo.
„Jūs leidote suprasti, kad prezidento poste būsite atviras santykiams su Rusija. Ar nesunku laikytis tokios pozicijos, kai žiniasklaida akivaizdžiai Rusijos atžvilgiu nusiteikusi neigiamai?“, – paklausė prisistatyti nepanoręs žurnalistas.
„Jeigu mes sugebėsime pagerinti santykius su Rusija, bus labai gerai“, — atsakė D. Trumpas, pridurdamas, kad V. Putinas „apie mane kalba gerus dalykus“ (jis iš tiesų pavadino D. Trumpą „išskirtiniu ir talentingu žmogumi“).
Šios trumpos, tačiau mįslingos scenos prasmė paaiškėjo po keleto valandų, kai RT paleido į eterį siužetą, skirtą vien D. Trumpo atsakymui. „Galimas respublikonų partijos kandidatas į Amerikos prezidentus Donaldas Trumpas siūlo kardinaliai pakeisti JAV politiką Rusijos atžvilgiu“, — pareiškė vedėjas. Titrai ekrano apačioje skelbė: „D. Trumpas palaiko būtinybę gerinti JAV ir Rusijos santykius“. Štai kadre pasirodo RT korespondentas Calebas Maupinas, uždavęs skandalingąjį klausimą, ir paaiškino, kad D. Trumpą „peikia ir aptarinėja Amerikos žiniasklaida ir dauguma populiariausių politikų Amerikoje... Nepaisant to, kuo labiau jį peikia, tuo populiaresnis jis tampa“.
Dar aiškiau D. Trumpas pasisakė balandžio mėnesį užsienio politikai skirtoje kalboje. „Manau, kad įtampos mažinimas ir santykių su Rusija gerinimas (...) visiškai įmanomas“, — pasakė jis. Rusijos ambasadorius Vašingtone Sergejus Kisliakas vėliau pranešė, jog D. Trumpas „išsakė keletą įdomių minčių“.
Gruodį, kai D. Trumpas prisipažino, kad V. Putino komplimentai jam „didžiulė garbė“, MSNBC vedėjas Joe Scarborough pasiteiravo kandidato į prezidentus, ar jo neglumina liaupsės iš žmogaus, kuris „žudo žurnalistus ir politinius priešininkus“, taip pat įsiveržia į kaimynines šalis“. D. Trumpas buvo visiškai ramus. „Jis vadovauja savo šaliai ir bet kokiu atveju jis — lyderis, skirtingai nuo mūsų vadovybės“, — atsakė jis. Kai po keleto dienų ABC transliacijos metu George‘as Stephanopoulos dar sykį jo apie tai paklausė, D. Trumpas netgi nesudvejojo. „Kad jis ką nors nužudė, neįrodyta. Kaip suprantate, kol kaltė neįrodyta, žmogus laikomas nekaltu“, — pabrėžė jis. RT buvo sužavėtas. „D. Trumpas per ABC: V. Putinas žudė žurnalistus? Įrodykite tai!“ — skelbė antraštė kanalo svetainėje.
Kuo D. Trumpas labiau erzina Amerikos valdžią, tuo aktyviau jį palaiko RT. Kovo mėnesio straipsnyje RT D. Trumpo pasisekimą vadina „dėsningu politinės sistemos, daugelį metų išdidžiai ignoravusios Amerikos rinkėjų valią, atžvilgiu“.
Tai ne tik jo asmenybės klausimas: D. Trumpo pažiūros numato radikalų Amerikos politikos pokytį Rusijos atžvilgiu, kuris būtų ypač palankus strateginei ir ekonominei Maskvos padėčiai pasaulinėje arenoje.
Amerikos operacijas Artimuosiuose Rytuose D. Trumpas laiko kvailyste ir žada vykdyti politiką pagal šūkį „Pirmiausia — Amerika“, numatantį Amerikos karinio dalyvavimo Europoje ir Azijoje mažinimą. Nesutampant oficialios B. Obamos politikos linijos — ir savo partijos pažiūroms — D. Trumpas tvirtina, kad jis nėra priešiškai nusiteikęs prieš V. Putino veiksmus Sirijoje, bet su sąlyga, kad V. Putinas vietoje mūsų pasirūpins „Islamo valstybe“.
Savo pažiūromis Rusijos klausimu H. Clinton kur kas artimesnė M. Romney nei D. Trumpui. Pagrindinė demokratų partijos kandidatė kovoje dėl Amerikos prezidento posto pavadino V. Putiną „agresoriumi“, palygino jo įsiveržimą į Ukrainą su Adolfo Hitlerio veiksmais ir išreiškė paramą JAV kampanijoms Irake, Libijoje ir Sirijoje, prieš kurį audringai pasisakė V. Putinas. Taip pat H. Clinton pritarė savo vyro karinei kampanijai, nukreiptai prieš Serbiją, kuri labai nepatiko dievobaimingiems rusams. H. Clinton nuomone, jeigu D. Trumpas pasieks savo NATO klausimu, „Kremliuje nusimato didžiulė šventė“.
RT visa tai ne itin patinka. „H. Clinton visame pasaulyje po savęs palieka kraujo klanus ir kančias, o savo šalyje propaguoja godumą ir išnaudojimą“, — skelbė vienas RT svetainėje pasirodęs straipsnis, pasirašytas australų žurnalisto Johno Pilgerio. Dar viena analogiška nuomonė straipsnyje su antrašte „H. Clinton istorija — paminklas veidmainystei“.
Pasak R. Googsteino, šis epizodas visiškai tipiškas jo bendravimo su RT pavyzdys. „Kai ateinu į „Fox“, B. Obamą ten vadina silpnu ir teigia, kad H. Clinton vykdys tokią pat silpną politiką. Vėliau ateinu į RT, ir ten juos vadina monstrais, kurie šaudo visus iš eilės. Tai labai keista“, – teigia teisės specialistas.
Kovo viduryje D. Trumpas nutraukė savo savotišką romaną su V. Putinu, socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbęs vaido įrašą, kuriame buvo tvirtinama, jog H. Clinton negali pasipriešinti Rusijos lyderiui. Filmuko pradžioje buvo rodomas fragmentas su baltą kimono vilkinčiu V. Putinu, bloškiančiu partnerį ant menčių, vėliau ištrauka su „Islamo valstybės“ teroristu, dar vėliau – epizodas, kuriame H. Clinton viename iš priešrinkiminių renginių loja šuns balsu.
„Kai reikia pasipriešinti patiems grėsmingiausiems mūsų priešininkams, demokratai turi puikų atsakymą“, — ekrane mirgėjo tekstas. V. Putino atstovas spaudai švelniai papriekaištavo D. Trumpai dėl šio filmuko. „Niekam ne paslaptis, kad Rusijos demonizavimas, deja, yra būtinas Amerikos rinkiminės kampanijos atributas“, — skundėsi jis. Tiesą sakant, filmuke buvo aiškiai jaučiama žavėjimosi V. Putino jėga gaidelė, o tai greičiausiai buvo susiję su vaizdais apie V. Putiną kovotoją, kuriuos puošė RT logotipas.
M. Simonjan mane taip pat patikino, jog RT neturi numylėtinių Amerikos rinkimuose. „Mes neteikiame pirmenybės nė vienam iš kandidatų“, — pabrėžė ji. Nors kiek kartų aš bežiūrėjau kanalą ir kiek sykių išnaršiau jo svetainę, medžiagų, skirtų H. Clinton palaikyti, sutikdavau ypač retai ir rimtai jie neatrodė. Kalbant apie galimą respublikonų kandidatą rinkimuose, kritiški siužetai apie D. Trumpą, palietusieji, pavyzdžiui, smurto jo kampanijos renginių metu temą, įprastai ne tiek kritikuodavo patį politiką, kiek tęsė mėgstamą temą apie tai, kad Amerika ritasi žemyn į socialinę ir politinę anarchiją.
B. Sandersą RT garsina kaip ekcentrišką maištininką, kuriam H. Clinton su savo sąjungininkais iš politinio elito spendžia pinkles. Toks požiūris visiškai atitinka RT būdingą kairių pažiūrų paradigmą, kurioje Ameriką priimtina vaizduoti kaip negailestingą korporacinę oligarchiją. E. Schultzas irgi aktyviai palaiko B. Sandersą. Jis netgi ėmė iš „Vermonto demokrato“ beveik keliaklupsčiaujančius interviu svarbių rinkimų Ajovoje ir Viskonsine išvakarėse. „Jeigu jūs nugalėsite Ajovoje ir Naujame Hampšyre, ar tai pakeis bendrą situaciją?“ — teiravosi jis. (Straipsnio autoriui pavyko rasti tik vos du 2016 metų kandidatus, kurie pabuvojo RT. Tai B. Sandersas ir Randy Paulas. H. Clinton rinkimų štabe autoriui pasakė, jog šis kanalas dar nė karto nebandė su jais susisiekti.)
Sprendžiant pagal dabartinę situaciją, šiuo metu E. Schultzas taip pat pasisako prieš H. Clinton, kurią kažkada vadino pačiu mieliausiu žmogumi iš Niujorko, negailėjo jai gerų žodžių kaip apie kandidatę dar praeitų metų liepą. Dabar jis skundžiasi, kad demokratų partija jos naudai suklastojo išankstinių rinkimų rezultatus ir kad „žiniasklaida aktyviai jai padeda, tačiau žmonės atmeta šias manipuliacijas“.
Su kuo gi susijusios tokios permainos? Ateidamas į RT, E. Schultzas tikino, jog Kremlius neturės jam įtakos. Panašūs įtarimai, paskelbė jis, „Visiški niekai. Niekas neįsakinės E. Schultzui, ką jam sakyti, kaip kalbėti ir kokius siužetus pasirinkti“.
Gali būti ir taip. Straipsnio autorius teigia pabandęs užduoti šiuos klausimus E. Schultzui asmeniškai, tačiau interviu, dėl kurio su juo susitarta per RT spaudos tarnybos atstovą, buvo netikėtai atšauktas. Pats E. Schultzas taip pat tyli, kas privertė jį pakeisti požiūrį į H. Clinton ir D. Trumpą. Nekalba jis ir apie tai, kam jam, nusipelniusiam demokratui-populistui, samprotauti apie NATO strategiją Rytų Europoje ir apie pasaulinį glaudžiai su V. Putinu susijusio Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarcho, iš kurio neseniai ėmė interviu, vaidmenį (jis netgi pasisakė už poreikį pakviesti Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovą į Kongresą).
Prieš dvejus metus radijo laidos, kurią tada vedė, eteryje E. Schultzas užsipuolė kongresmeną respublikoną, pareiškusį, jog V. Putinas prieš B. Obamą demonstruoja jėgą. „Galima jūsų paklausti, kieno jūs pusėje?“, – šaukė žurnalistas.
Na, tai labai geras klausimas.