"Prireikus jiems bus smogta, bet dabar tai būtų netikslinga. Mūsų ginkluotė gali juos pasiekti. Mes turime priemonių, kurios pasiektų taikinius, esančius už 120 kilometrų, ir jei reikės, mes jas panaudosime. Mes galime smogti Azerbaidžano strateginiams ir kariniams objektams, taip pat ir oro uostams", - teigė jis.
Pasak L. Mnacakaniano, palei Kalnų Karabacho ir Azerbaidžano sąlyčio liniją dabar telkiami azerbaidžaniečių kariškiai, bet jų judėjimą Stepanakertas kontroliuoja.
Ministras taip pat patikslino, kad pagrindiniai galimų smūgių taikiniai pirmiausia būtų Azerbaidžano kariniai objektai, o ne naftos gręžiniai. Jis pareiškė, jog Kalnų Karabacho konfliktas turėtų būti sureguliuotas taikiomis priemonėmis, bet karinis sprendimas irgi įmanomas.
Anksčiau Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė, kad praėjusią parą Armėnijos ginkluotosios pajėgos 127 kartus pažeidė paliaubas įvairiuose ruožuose.
Padėtis Kalnų Karabacho konflikto zonoje smarkiai susikomplikavo naktį į balandžio 2-ąją. Vyko mūšiai, per kuriuos buvo naudojama aviacija ir artilerija. Šalys vis kaltina viena kitą pažeidinėjant paliaubas palei sąlyčio liniją.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho konflikto taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.