Katalonai pavydi išsilaisvinusioms Baltijos šalims, tačiau pabrėžia – Ispanija – ne Sovietų Sąjunga, Katalonijos atvejis į mūsų nepanašus, o pasaulyje unikalus.
Tokius įspūdžius parsivežiau iš Katalonijos sostinės Barselonos, kur su būriu Europos žurnalistų domėjausi Katalonijos situacija.
Balandžio 23-ioji Barselonoje – Sant Jordi – šv. Jurgio diena, dar vadinama rožių, knygų ir įsimylėjėlių diena. Katalonai ją vadina savo Valentino diena – vaikinai merginoms dovanoja rožes, šios savo partneriams atsidėkoja knyga. Nors šiais laikais galima ir atvirkščiai. To priežastis – legenda, pagal kurią Šv. Jurgis, gelbėdamas iš nelaisvės princesę, nukovė drakoną, iš krauju permirkusios žemės išdygo rožių krūmas, nuo kurio princas nuskynė rožę mylimajai.
Garsiąja La Ramblos gatve ir jos prieigomis nusidriekia didžiulė knygų ir rožių mugė. „Una rosa, una rosa“ (vieną rožę - DELFI) – šaukia man mergina, bandydama įsiūlyti gėlę. Dalis rožių perrištos katalonų vėliavos juostomis – taip išreiškiama parama Katalonijos nepriklausomybei. Knygų ir rožių diena – tarsi daug Vilniaus knygų mugių. Skirtumas nuo Vilniaus tas, kad Barselonoje mugė vyksta šiltą pavasario dieną ir atvirame ore.
Didžiulės eilės nusidriekia prie rašytojų stendų. Organizatoriai neslepia – šią dieną galima parduoti bet ką, net pačius prasčiausius leidinius. Sant Jordi dieną knygos 10 proc. pigesnės, per vieną dieną parduodama iki dešimtadalio metinio knygų derliaus. Nė vieną kitą dieną rašytojai negauna tiek dėmesio kaip per Sant Jordi.
Katalonai šią dieną Europos žurnalistus atsiviliojo neatsitiktinai – nori parodyti savo tradicijas, kultūrą ir įtikinti, kad katalonai – ne ispanai.
Katalonė rašytoja aprašė ir Sausio 13-ąją
Turtingas šiaurės rytų Ispanijos regionas bruzda jau seniai. Pusiau autonominis regionas save ateityje mato kaip nepriklausomą Katalonijos Respubliką su sostine Barselona. Katalonai siekia referendumo, kuriame galėtų išsakyti savo poziciją dėl ateities.
Tačiau Madridas apie tai nenori nė girdėti ir tokias iniciatyvas laiko prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Pokalbiuose katalonai savo situaciją lygina su nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės siekusia Škotija: esą ir škotai kilo ne prieš Jungtinę Karalystę, o prieš vyriausybę. Katalonų žurnalistai ir rašytojai piktinasi, kad Madridas nesileidžia į kalbas, tik atkerta, kad nepriklausomybės siekimas – nelegalus. Juos piktina, kad Ispanijos valdžia katalonų nepripažįsta kaip tautos.
„Mes jaučiamės ignoruojami valdžios“, – tvirtai rėžia kataloniškai rašančių rašytojų asociacijos prezidentė Bel Olid. Diktatoriaus Franko laikais katalonų kalba buvo draudžiama, drausta ja rašyti, jos neleista mokytis mokykloje. Katalonų kalba šnekama daugiau kaip tūkstantį metų, ja šiandien pasaulyje kalba apie 11 milijonų žmonių.
„Cenzūra, taikyta diktatūros metais, nebeveikia, taigi mes galime rašyti ir leisti knygas katalonų kalba ir save išreikšti kataloniškai“, – teigė B. Olid, kurios šeima kilusi iš Ispanijos. Nors dabar galima laisvai kalbėti ir rašyti kataloniškai, vis dėlto B. Olid jaučiasi diskriminuojama.
„Kaip kalbanti katalonų kalba, nesijaučiu apsaugota Ispanijos vyriausybės, yra daugybė formalių atvejų, kada negaliu kalbėti kataloniškai. Kasdien susiduriu su daugybe atvejų, kai iš manęs tikimasi, kad pereisiu prie ispanų kalbos, netgi jei pašnekovas supranta kataloniškai. Tuo metu kitas žmogus, žinodamas, kad kalbu kataloniškai, nesiekia pereiti prie katalonų kalbos. Taigi situacija nelygi“, – aiškina rašytoja. Kataloniškai rašantys rašytojai jaučiasi apleisti, tarsi neegzistuojantys.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad nors Konstitucijoje kalbama apie būtinybę apsaugoti visas kalbas, kuriomis kalbama Ispanijoje, katalonų kalba šalyje nėra oficiali kalba.
Dėl ispanų ir katalonų kalbų vartojimo kyla nemažai pykčių. Pavyzdžiui, dalis kataloniškai rašančių kūrėjų piktinosi, kad per oficialų Sant Jordi šventės atidarymo renginį Barselonos Rotušėje buvo kalbama ispaniškai, o ne kataloniškai.
Vis dėlto B. Olid atkreipia dėmesį, kad tarp ispanų ir katalonų nėra jokios neapykantos. 75 proc. Katalonijos gyventojų tėvai ar seneliai kilę iš kitų Ispanijos dalių, taigi stiprūs kultūriniai ir šeimos ryšiai, vyrauja broliški santykiai. Įtampų kyla valdžios lygmeniu ir diskutuojant apie Katalonijos ateitį.
Kaip ir dauguma rašytojų, B. Olid dalyvauja viešose diskusijose, kuriose išreiškia savo poziciją dėl Katalonijos ateities. „Mes remiame referendumą, ne nepriklausomybę. 80 proc. Katalonijos visuomenės mano, kad referendumas turi būti surengtas, mūsų asociacija remia referendumą. Manau, kad katalonų turi būti atsiklausta, ką jie nori daryti su savo ateitimi“, – emocingai kalbėjo B. Olid, puikiai žinanti Lietuvos situaciją. Ji viename savo kūrinyje aprašė „Dainuojančią revoliuciją“ Lietuvoje ir kruvinąją sausio 13-ąją.
Pasak B. Olid, jai visai nerūpi, kad toks tikslas kertasi su Ispanijos konstitucija: „Tačiau mes turime stiprų identiteto jausmą, mes norime būti politikos dalimi, patys spręsti dėl ateities“.
Prezidentas: Ispanija – ne Sovietų Sąjunga
Su žurnalistais susitikęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemontas pažymėjo, kad pirmą kartą istorijoje Katalonijos parlamente dauguma palaiko nepriklausomos valstybės idėją. 100 dienų poste esantis prezidentas pastaraisiais mėnesiais susitikinėja su Ispanijos lyderiais ir juos informuoja apie planuojamus žingsnius. Jo tikslas – nepriklausoma Katalonijos valstybė Europos Sąjungoje. Tiesa, Ispanijos lyderiai apie tai nenori nė girdėti.
„Neketiname vienpusiškai paskelbti nepriklausomybės, mano mandatas – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras ir organizuoti rinkimus, kad kartu su parlamentu galėtume organizuoti referendumą“, – kalbėjo C. Puigdemontas, savo užduotimi laikantis tikslą nuvesti Kataloniją prie nepriklausomos valstybės durų.
Jis žurnalistams džiaugėsi, kad nedarbas Katalonijoje mažėjo sparčiau nei Ispanijoje, eksportas pasiekė rekordines aukštumas, Katalonijos ekonomika augo sparčiau nei Ispanijos, sulaukė kur kas daugiau investicijų nei Ispanijos. Dėl didžiulio jaunimo nedarbo jis kaltina Ispanijos Vyriausybę ir tvirtina, kad Ispanijai būtų puiku pripažinti 7,5 gyventojų turinčio regiono nepriklausomybę. Katalonijos lyderio manymu, išsilaisvinusi Katalonija ekonomiškai būtų dar stipresnė ir galėtų padėti vargstantiems piliečiams.
Vis dėlto Katalonijos valdžia į ateitį žvelgia pro rožinius akinius. Daugiau klausimų nei atsakymų kyla dėl to, kokią pilietybę turėtų nepriklausomos Katalonijos piliečiai, kaip būtų su kariuomene ir naryste Europos Sąjungoje, kas būtų jei Ispanija pritaikytų kataloniškų prekių boikotą. Galų gale, ar garsioji „Barselona“ galėtų toliau kautis Ispanijos lygoje?
Katalonai puikiai žino iš Sovietų Sąjungos jungo išsilaisvinusias Baltijos šalis, tačiau jų atvejo su savu nelygina.
„Mus sieja tikslas tapti valstybe, nieko daugiau, nes situacija yra visiškai skirtinga. Pirmiausia Ispanija – ne Sovietų Sąjunga, mes gyvename Europos Sąjungoje, demokratijoje. Vienintelis panašumas – terminologija – katalonų kelias panašus į Baltijos kelią. Žinoma, turime viltį būti kartu su Baltijos šalimis ES, tačiau kilmė, kontekstą ir metodai skiriasi“, – į DELFI klausimą, ar Katalonijos atvejis panašus į Baltijos šalių, atsakė C. Puigdemontas.
Pasak jo, Katalonijos atvejis unikalus. Jis primena 2013 m. vykusį „katalonų kelią“ – didžiulė gyva žmonių grandinė palei Viduržemio jūrą nusidriekė šimtus kilometrų ir reikalavo nepriklausomybės nuo Ispanijos. Katalonai jau turėjo 5 taikias demonstracijas, į kurias susirinko per milijoną katalonų. Tai, sako C. Puigdemontas, parodo unikalų katalonų charakterį.
Baltijos šalys ir jų kova už laisvę Katalonijoje puikiai žinomi. Į jas žiūrima ir su pagarba, ir su pavydu.
Nepriklausomybės idėjos mėgstamos ne visų
Vizito organizatoriai per „Barselonos“ rungtynes su „Sporting Gijon“ ekipa žurnalistus informavo: 16-tą kėlinio minutę stadione bus skanduojama „Independencia“. Taip ir buvo, tačiau šįkart skandavimas buvo trumpas ir tikrai nevisuotinis.
Kaip bepasibaigtų Katalonijos kova su Madridu, centrinės valdžios arogancija ir nekreipimas dėmesio jau kainuoja. Pasak kai kurių kalbintų katalonų, pirmiausia – įvaizdį ir milijonines demonstracijas kasmet. Katalonai tikri – jie laimės.
Tiesa, taip neatrodo žurnalistus Barselonoje vežusiam taksi vairuotojui. Išgirdęs žurnalistų pokalbį apie nepriklausomą Kataloniją, jis kaip reikiant susierzino ir tokias kalbas pavadino „nacistinėmis“.
V. Landsbergis šiuo klausimu tyli, A. Butkevičius buvo pasisakęs per daug
Kaip vertinti Katalonijos siekį būti nepriklausoma valstybe, DELFI paklausė politologo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo Kęstučio Girniaus.
„Jie bruzda jau daugelį metų. Iš principo aš tam pritariu. Katalonijoje gyvena 7,5 milijono žmonių, jie kalba katalonų kalba, laiko sava tauta, turi tradicijas, seną teritoriją, jie jaučiasi skriaudžiami ispanų, bando kurti civilinę pilietinę, ne etninę, tautą ir ji pakankamai didelė“, – sako K. Girnius.
Pasak K. Girniaus, jei Lietuva, turėdama 3 milijonus gyventojų, gali turėti savo šalį, ją galėtų turėti ir katalonai. Pagrindine katalonų kliūtimi K. Girnius mato Ispanijos Konstitucinio Teismo sprendimą, pagal kurį Ispanija yra vieninga ir niekas neturi teisės atsiskirti. Pasak K. Girniaus, klausimas, ar atsiskyrusi Katalonija galėtų grįžti į ES. Juoba Ispanija yra pareiškusi, kad tokią galimybę vetuotų.
„Jei Katalonija liktų už ES ribų, jei Bendrijos spaudimas nepakeistų Ispanijos valdžios nutarimo, Katalonija turėtų realių problemų“, – sakė K. Girnius.
Politologas spėja, kad kitos šalys pripažinti Katalonijos neskubėtų. Be to, būtų baiminamasi kitų separatistinių judėjimų. „Net Lietuva, net profesorius Vytautas Landsbergis, klausiamas, ar palaikytų Kataloniją, atsakė, kad ne jam komentuoti. Nors, atrodytų, Lietuva, iškovojusi savo nepriklausomybę, katalonai pamini Baltijos kelią, bet netgi Lietuva yra abejinga“, – stebisi politologas. Jo nuomone, Katalonijos situaciją galima lyginti su Baltijos šalimis.
„Jei yra tautų apsisprendimo teisė, reiškia, tauta gali apsispręsti. Taškas“, – sakė TSPMI dėstytojas.
Tiesa, premjeras Algirdas Butkevičius katalonams buvo suteikęs vilčių. 2013 m. A. Butkevičius vietos žiniasklaidai pasidžiaugė, kad Baltijos kelio pavyzdys, kai lietuviai protestavo prieš sovietų okupaciją, įkvėpė ir katalonus, kurie susikibę gyva grandine reikalavo nepriklausomybės nuo Ispanijos. „Man labai džiugu, kad Lietuvos pavyzdys įkvepia žmones ir kitur“, – tąkart sakė ministras pirmininkas.
Dėl premjero žodžių apie Kataloniją Lietuvos ambasadorė Ispanijoje buvo iškviesta į užsienio reikalų ministeriją Madride. A. Butkevičius tuomet pareiškė, kad Ispanijos protestą sukėlę jo žodžiai apie Kataloniją buvo iškraipyti ir dėl to apkaltino vietos žiniasklaidą.
Ispanijos vyriausybė yra paskelbusi, kad teisme ginčys kiekvieną žingsnį, kurio Katalonija imsis atsiskyrimo kryptimi. Konstitucinis Teismas yra paskelbęs nelegalia Katalonijos parlamento 2015 m. lapkritį priimtą rezoliuciją pradėti nepriklausomybės procesą.