Du trečdaliai (65 proc.) rinkėjų nepalankiai vertina respublikonų pretendentą milijardierių ir tik ketvirtadalis (25 proc.) apie jį galvoja teigiamai, rodo neseniai atlikta „The Wall Street Journal“ ir NBC apklausa.
H. Clinton atveju 56 proc. ją vertina nepalankiai ir tik 32 proc. – palankiai, parodė ta pati apklausa.
CNN šią savaitę atlikta apklausa parodė, kad jų „nepopuliarumas“ yra atitinkamai 56 ir 49 procentai.
„Istoriškai tokio dalyko nesame matę, – sakė Ajonos koledžo politologė Jeanne Zaino. – Vienas dalykas būtų, jei turėtum vieną, bet čia ... abu favoritai.“
69 metų D.Trumpas, neprognozuojamas pašalietis politikos srityje, kuris niekada nėra dirbęs renkamame poste, nemažas rinkėjų grupes atstūmė įžeidimais moterims, meksikiečiams ir musulmonams.
Tuo tarpu labai patyrusiai ir apdairiai H. Clinton buvo sunku patraukti daug tų rinkėjų, kuriems sunku susieti save su šia 68 metų pretendente į Baltųjų rūmų šeimininkus.
Tad kaip šie du pretendentai išvis galėjo tapti tikėtinais savo partijų kandidatais?
„Tai susiję su tuo, kaip mes atrenkame kandidatus“, – sakė Kolumbijos universiteto profesorius Robertas Shapiro.
2012 metais tik 16 proc. balsuoti galėjusių amerikiečių dalyvavo pirminiuose partijų rinkimuose.
„Tie, kurie balsuoja pirminiuose rinkimuose ir partijų sueigose, dažniau būna aktyvistai ir ekstremistai (savose) partijose. Vidutinis amerikietis beveik nebalsuoja“, – sakė R. Shapiro.
Kadangi dėl Respublikonų partijos nominacijos varžėsi 17 pretendentų, D. Trumpui tereikėjo „labai mažo Amerikos rinkėjų segmento“, kad taptų savo partijos favoritu, pridūrė jis.
Tvirtos nuomonės
H. Clinton buvo naudinga tai, kad ji nesusidūrė su didele konkurencija, išskyrus Vermontui atstovaujantį senatorių Bernie Sandersą, kuris ir toliau lipa jai ant kulnų.
„Kiti pajėgūs demokratų kandidatai nusprendė nedalyvauti, nes tai blogi metai demokratams siekti prezidento posto“, – sakė R. Shapiro, turėdamas omenyje mažesnes galimybes būti išrinktam po dvi kadencijas dirbusio prezidento iš tos pačios partijos.
D. Trumpui ir H. Clinton taip pat nepalanku tai, kad žmonės juos taip gerai pažįsta, sakė J. Zaino.
„Tai žmonės, kurie čia buvo ilgai, tad žmonės turi labai tvirtą nuomonę apie juos“, – sakė ji.
H. Clinton, kuri seniai svajoja tapti pirmąja JAV prezidente moterimi, viešumoje gyvena jau daugiau kaip 20 metų: kai jos vyras Billas Clintonas 1993–2001 metais buvo prezidentas, ji buvo pirmoji ponia, nuo 2001-ųjų iki 2009-ųjų ji atstovavo Niujorkui kaip senatorė, o nuo 2009-ųjų iki 2013-ųjų buvo valstybės sekretorė.
D. Trumpas įžymybė yra dar ilgesnį laiką: jis garsėja turtais, dangoraižiais, dvejomis skyrybomis ir itin populiariu realybės šou „Mokinys“ (The Apprentice), kurį vedė daugiau kaip 10 metų.
„Daug demokratų jaučiasi taip, tarsi Demokratų partija būtų tapusi Clintonų partija, ir daugeliui žmonių tai nepatinka“, – sakė ekspertas Samas Abramsas iš Sarah Lawrence koledžo.
„Daugelis mano studentų nežino laikų, kai kuris nors Clintonų klano narys arba Bushas nebuvo prezidentu arba nedominavo nacionalinėje politikoje“, – pabrėžė jis.
Prieš pasitraukdamas iš kovos dėl Baltųjų rūmų Teksaso senatorius Tedas Cruzas antradienio vakarą netgi apkaltino savo varžovą D.Trumpą „mergišiumi maniaku“, „patologiniu melagiu“ ir „savimyla“.
Tuo tarpu B. Sandersas toliau smerkia H. Clinton ryšius su Volstritu ir šimtus tūkstančių dolerių, kuriuos ji už savo pasakytas kalbas gavo iš didžiųjų bankų ir korporacijų.
Neabejotina, kad H. Clinton ir D. Trumpo kova bus bent jau ne mažiau aštri.
Tačiau rinkimų dieną visa tai mažai ką lems.
Amerikiečiai visų pirma balsuos prieš priešingą stovyklą: 51 proc. demokratų, ketinančių balsuoti už H. Clinton, aiškina tai darysiantys tam, kad sustabdytų D.Trumpą, ir tik 48 proc. palankiai vertina jos kandidatūrą.
Savo ruožtu 57 proc. respublikonų ketina balsuoti už D.Trumpą vien tam, kad Baltųjų rūmų neužimtų H.Clinton. Tik 43 proc. jų iš tikrųjų norėtų, kad šis milijardierius laimėtų, rodo televizijos CNN apklausa.