NTV, drįsusi pašiepti Rusijos prezidentą, nedelsiant gavo nurodymą atsisakyti jo lėlės laidoje, tačiau tai padaryti kategoriškai atsisakė. Jau po kelių mėnesių minėtasis televizijos kanalas perėjo į Kremliaus rankas, skelbia europe.newsweek.com.

Tiesioginis kasmetinis V. Putino klausimų ir atsakymų maratonas su tauta pastaruoju metu sulaukia kandžių pastabų socialinėje žiniasklaidoje. „Klausimas: visi be išimties Rusijos gyventojai priversti apkarpyti savo biudžetą. Kaip taupote jūs? V. Putino atsakymas: „Jūsų sąskaita“, parašė vienas socialinio tinklo „Twitter“ naudotojas, parodijuodamas Rusijos prezidento beširdiškumą paprastų rusų atžvilgiu, kurie, ėmus merdėti šalies ekonomikai, kaip reikiant kenčia.

Kiti skelbia suklastotas jaunos moters iš Sibiro Omsko miesto nuotraukas, kuri klausimų ir atsakymų sesijos metu paskambino į studiją, norėdama užduoti klausimą Rusijos prezidentui, kodėl tokie prasti jos gimtojo miesto keliai. „Šiuo metu jai sunkus metas“, – juokauja vienas socialinės bendruomenės narys ir skelbia nuotrauką, kurioje – karštame asfalte gyva laidojama jauna moteris.

Rusai niekada nesibodėjo juoktis iš savo lyderių – nuo spalvingų paveikslėlių, kuriais turguose prekiauta dar XVII amžiuje, iki politinių juokelių, be kurių neapsieidavo praktiškai nė vienas pasisėdėjimas ankštose virtuvėse visoje Sovietų Sąjungoje. (Pavyzdžiui, „Ar būtų įmanoma Jungtinėse Valstijoje įdiegti komunizmą? Taip, bet iš kur tada mes tada vežtumėmės javų?“). Politinis humoras klestėjo ir posovietinėje Rusijoje, kuriai vadovavo prezidentas Borisas Jelcinas. Tiesa, geriausiu laiku per televizorių jį įmanoma išvysti tik dabar – tariamos laisvės ir atvirumo laikais.

Kai 2000 metais Rusijos valdžios vairą perėmė V. Putinas, vienu iš pirmųjų jo taikinių tapo nepriklausomas televizijos kanalas NTV. Gerai žinomas dėl objektyvių pasakojimų apie karą Čečėnijoje, NTV rodė populiarų satyrinį šou „Kukly“ (liet. „Lėlės“). Programoje pasirodydavo groteskiškos lateksinės garsius žmones vaizduojančios lėlės. Nieko keisto, kad buvo ir V. Putiną vaizduojančioji.

Bene geriausiai žinomame laidos „Kukly“ epizode, rodytame 2000 metų sausį, V. Putinas vaizduodamas kaip piktas vaikiškas nykštukas, bandantis sukurti „kieto vyruko“ įvaizdį. Kaip skelbiama, pamatęs tokį savo antrininką, Rusijos prezidentas kaip reikiant įsiuto. Viena iš pagrindinių sąlygų, kurias Kremlius iškėlė televizijos kanalo vadovybei, buvo reikalavimas iš laidos nedelsiant pašalinti V. Putiną vaizduojančią lėlę. NTV atsisakė paklusti – nieko stebėtino, kad po kelių mėnesių minėtasis televizijos kanalas perėjo Kremliaus žinion. Juokelių apie V. Putiną eteryje nebeliko.

Jų nebuvo maždaug dešimtmetį, kol didžiuosiuose Rusijos miestuose neįvyko vadinamasis spartaus interneto sprogimas, padėjęs pamatus politinės satyros sugrįžimui. Prieš šalies valdžią nukreiptas humoras tapo veiksmingu ginklu interneto bendruomenių Rusijoje rankose.

Socialiai ir pilietiškai aktyvių žmonių internete ypatingai padaugėjo po prieštaringai vertinamų 2011 metų parlamento rinkimų, po kurių į gatves išėjo daugiausia žmonių per visą ilgą V. Putino valdymo istoriją.

Viena opozicijos 2010 metais sukurta paskyra socialiniame tinke „Twitter“ – @KermlinRussia – pritraukė net 1,5 mln. sekėjų, kuriems pasirodė priimtini bandymai pašiepti V. Putiną ir kitus Kremliaus valdininkus. „V. Putinas nepavogė nė vienos kapeikos. Kam jam tos kapeikos?“, – štai puikus sarkastiškos žinutės @KermlinRussia pavyzdys. „Reakcija į kaltinimus, esą Rusijos politikoje nesimato naujų veidų: V. Putinas ryžosi plastinei operacijai“ – dar vienas kandus pastebėjimas iš tos pačios paskyros socialiniame tinkle „Twitter“.

Kremliui ėmus nuožmiau tildyti disidentus ir kitaip mąstančius, tradiciniai protesto formatai tapo dar pavojingesni, į gatves pradėjo veržtis politinė satyra. Nuo Maskvos iki Sibiro – opozicijos judėjimas su valdžios priespauda ir cenzūra kovoja kandžiu humoru.

Pastaraisiais mėnesiais opozicija Maskvos autobusų stotelių stendus puošia itin taikliais antivyriausybiniais plakatais. Nors plakatai pareigūnų ir nedelsiant pašalinami, bent keliems šimtams viešojo transporto laukiančiųjų ar praeivių spėja perduoti reikiamą žinutę.

„Kokia Panama?“, – buvo klausiama viename iš tokių, pasirodžiusių balandžio pradžioje. Vadinamieji „Panama Papers“ tuo metu sukėlė nemenką ažiotažą. Paskelbta, kad su Rusijos prezidentu artimai susiję asmenys įsipainioję į 2 mlrd. dolerių (1,74 mlrd. Eur) pinigų plovimo schemą.

Plakatas, kuriame V. Putinas vaizduojamas rūkantis cigaretę ir užsimaukšlinęs baltą skrybėlę (panašiai kaip aktorius Johnny Deppas kultinio filmo „Baimė ir neapykanta Las Vegase“ plakate), tikrai nebuvo itin subtilus užminimas ant kojos kaip vandens į burną prisiėmusiai valstybinei Rusijos žiniasklaidai.

Dar prieš kelias savaites buvo parengtas daug diskusijų sukėlęs plakatas, kuris praeivius stebino Josifo Stalino mirties kauke ir provokuojančiais žodžiais „Mirė šitas. Numirs ir kitas“. Drąsuolių, kurie būtų išdrįsę prisipažinti, kad būtent jie sukūrė šiuos plakatus, neatsirado.

„Tokie plakatai – vienas iš nedaugelio likusių būdų, kaip viešai išreikšti nepasitenkinimą nedelsiant neatsiduriant už grotų“, – teigia vienas iš prieš Kremlių nusiteikusių aktyvistų Jevgenijus Levkovičius.

J. Levkovičius susijęs su vieno plakato, kuris Maskvoje buvo iškabintas kasmetinės V. Putino spaudos konferencijos gruodį išvakarėse, kūryba. Pajuokiančiame plakate, kuriame Rusijos prezidentas vaizduojamas kaip popmuzikos atlikėjas, kviečiantis į koncertą, pateikiamas ir populiariausių dainų sąrašas – iš tikrųjų tai V. Putino prieš rinkimus duoti ir netesėti pažadai, susiję su ekonomika ir socialiniais klausimais.

„Tiesą sakant, neturime įstatymais besivadovaujančio parlamento, neturime teisės eiti į gatves ir garsiai kalbėti apie tai, kas mums nepatinka, neturime nepriklausomų teismų. Esant tokioms aplinkybėms, juokas – vienintelis mums belikęs būdas atkreipti dėmesį į visuomenę ėdančias problemas. Nepaisant to, vien satyra režimo nepakeisime, taigi tai, galima sakyti, juokas pro ašaras“, – sako Rusijoje ir už jos ribų gerai žinomas satyrikas ir opozicijos aktyvistas Viktoras Šenderovičius.

Kitas aršus Kremliaus priešas Romanas Roslovcevas kovai su neteisybe taip pat naudoja politinę satyrą. Balandžio viduryje „Newsweek“ stebėjo, kaip jis užsimaukšlino guminę V. Putino kaukę ir išdidžiai vaikštinėjo pačioje istorinėje Maskvos širdyje. Rankose jis nešė plakatą, kuriame išreikštas nepritarimas naujam įstatymui, kuriame numatyta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė visiems, kurie kelis kartus bus sulaikyti dėl su protestais susijusių kaltinimų.

R. Roslovcevui atėjus į Raudonąją aikštę, vienas besišypsantis praeivis panoro su juo pasidaryti asmenukę. Kiti smalsūs vietiniai bei turistai taip pat palydėjo žvilgsniais drąsų protestuotoją. Nepaisant to, V. Putino kaukę dėvintis vyras sulaukė ne tik šypsenų ir palaikymo. Po kelių minučių prie jo prisistatė du rūstūs policijos pareigūnai, paprašė jo parodyti asmens dokumentą. To, kaip paaiškėjo, buvo per mažai – nuspręsta drąsų vyrą nuvežti į artimiausią policijos nuovadą. Tai buvo jau septintas kartas per šešis mėnesius, kai pareigūnai jį sulaikė protestuojantį su V. Putino kauke.

„Aš tik norėjau visiems įrodyti, koks absurdiškas šis naujasis įstatymas“, – „Newsweek“ pareiškė R. Roslovcevas, kai buvo paleistas į laisvę laukti teismo.

„Jūs tik pagalvokite, kokią gėdą patirs pareigūnai, jeigu bus priversti patupdyti mane už grotų už tai, kad prasiėjau Maskvos centre, užsidėjęs V. Putino kaukę“, – iš situacijos absurdiškumo juokiasi pats opozicijos aktyvistas.

Tiesą sakant, puikiai suprasdami, kaip absurdiškai atrodys tokio „putino“ įkalinimas, pareigūnai apgalvotai delsia imtis priemonių prieš R. Roslovcevą ir kol kas jam pateikė kaltinimus dėl žymiai menkesnio viešosios tvarkos sutrikdymo.

Kartais humoras nėra atvirai politiškas. Novosibirske, Sibire, menininkas ir opozicijos veikėjas Artiomas Loskutovas jau daugiau nei dešimt metų rengia vadinamuosius monstrų paradus. Juose dalyvauja iki 5 tūkst. žmonių – dalyviai persirengia pačiais įvairiausiais ir keisčiausiais kostiumais ir per visą miesto centrą neša plakatus, kuriuose – tokie absurdiški ir beprasmiai šūkiai kaip „Avižų košė – blogis“ ir „Šiais metais karnavalo nebus“.

Neretai iš pirmo žvilgsnio absurdiškus šūkius visgi įkvepia pastarojo meto įvykiai. Pavyzdžiui, 2014 metais didžiulis plakatas rėkte rėkė „Pragaras priklauso mums“. Tai buvo interpretacija pareiškimo „Krymas mūsų“, išpopuliarėjusi po Rusijos įvykdytos šio Ukrainos pusiasalio aneksijos, tema. Kai kurie monstrų parado dalyviai tiesiog nešėsi veidrodžius – teigia norėję atspindėti, kaip patys teigia, keistą V. Putino Rusijos realybę.

Kaip ten bebūtų, Rusijos valdžia juokų nesupranta. Net ir monstrų paradas pastaruoju metu patiria vis didesnį spaudimą. Praeitais metais jo sumanytojas A. Loskutovas kurį laiką praleido belangėje – jis buvo sulaikytas už tai, kad akciją surengė negavęs oficialaus leidimo. Šiais metais nacionalistinių pažiūrų politikas Vladimiras Žirinovskis, neretai kalbantis Kremliaus balsu, monstrų parado dalyvius apkaltino prisidedant prie Vakarų rengiamo sąmokslo nuversti Rusijos valdžią.

Kalbant apie kai kuriuos opozicijos veikėjus, jiems šiuolaikinėje Rusijoje darosi vis sunkiau juokauti. Situacija pasikeitė po V. Putino karo Ukrainoje ir opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo.

„Darosi sunku juokauti, nes jie ėmė žudyti žmones. Yra dalykų, apie kuriuos praktiškai neįmanoma juokauti“, – sako vienas iš „Twitter“ paskyros @KermlinRussia įkūrėjų Arsenijus Bobrovskis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1724)