Pernai rudenį JAV karinio jūrų laivyno Europoje vadas admirolas Markas Fergusonas sakė, kad pastaraisiais metais Rusijos povandeninių laivų patruliavimas suaktyvėjo 50 proc. Jis rėmėsi Rusijos karinio laivyno vado admirolo Viktoro Čirkovo žodžiais, informuoja nytimes.com.

Patruliavimas – akivaizdžiausias padidėjusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino dėmesio povandeninių laivų karui ženklas. Rusijos vyriausybė skyrė milijardus dolerių naujos klasės dyzeliniams ir atominiams povandeniniams laivams, kurie yra tylesni, geriau ginkluoti, o juos valdo geriau paruoštos įgulos nei anksčiau.

"Akula" klasės Rusijos povandeninis laivas

Įtampa rodo stiprėjantį varžymąsi bei ginklavimąsi tarp Rusijos ir JAV, o tai primena Šaltojo karo laikus. Maskva saugo galią ne tik Šiaurės Atlanto regione, bet ir Sirijoje bei Ukrainoje, didina branduolinį arsenalą. Pareigūnų teigimu, taip Rusija daro norėdama įrodyti savo pajėgumą po ekonominio nuosmukio ir taupymo metų.

Nepriklausomi amerikiečių kariniai analitikai vertina padažnėjusį Rusijos povandeninių laivų patruliavimą kaip iššūkį JAV ir NATO. Kad ir kokio dydžio būtų grėsmė, Pentagonui padažnėjęs Rusijos patruliavimas – dar vienas argumentas, kad reikia didesnio biudžeto povandeniniams laivams.

JAV karinio jūrų laivyno pareigūnų teigimu, daugėjant Rusijos povandeninių laivų, reikės daugiau laivų, lėktuvų ir povandeninių laivų jiems stebėti. Ilgalaikėje perspektyvoje Gynybos departamentas pasiūlė skirti 8,1 mlrd. dolerių ateinančius penkerius metus stiprinti povandeninius pajėgumus, įskaitant naujus devynis atakos pavandenius laivus, kurie talpina iki 40 sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ – trigubai daugiau nei dabartiniai.

„Grįžome prie didelių valstybių varžymosi,“ – interviu sakė karinio jūrų laivyno operacijų vadovas admirolas Johnas Richardsonas.

Balandžio mėn. pradžioje rusų kariniai lėktuvai skraidė aplink amerikiečių karinį laivą „USS Donald Cook“ Baltijos jūroje, vienu metu buvo priartėję per 9 metrus. Pernai iš Rusijos naujų dyzelinių "Kilo" klasės povandeninių laivų buvo paleistos keturios sparnuotosios raketos „Kalibr“ į taikius Sirijoje.

V. Putino karinio modernizavimo programoje taip pat numatytos naujos tarpžemyninės balistinės raketos, lėktuvai, tankai ir oro erdvės gynybos sistemos.

Rusijos povandeninis atominis laivas
Foto: RIA/Scanpix

Rusijos ir JAV povandeninių laivų kiekis skiriasi. Rusija turi 45 atakos povandeninius laivus – apie 24 iš jų yra branduoliniai, likusieji – dyzeliniai. Šie povandeniniai laivai pajėgūs atakuoti kitus povandeninius laivus, rinkti žvalgybos duomenis ir patruliuoti. Vakarų karinio jūrų laivyno analitikai teigia, kad tik apie pusė jų gali būti bet kada dislokuoti. Dauguma laikosi arčiau gimtosios šalies ir išlaiko žemesnį operacinį tempą.

Jungtinės Valstijos turi 53 atakos povandeninius laivus, visi jie yra branduoliniai. Taip pat – keturis branduolinius povandeninius laivus, kurie gabena sparnuotąsias raketas ir specialiųjų operacijų pajėgų karius.

Apie trečdalis JAV atakos povandeninių laivų nuolat yra jūrose, patruliuoja arba dalyvauja mokymuose, kitiems atliekamas einamasis remontas ar pan.

JAV karinio jūrų laivyno pareigūnai ir Vakarų analitikai sako, jog JAV puolamieji povandeniniai laivai, yra greiti, patvarūs ir sunkiai aptinkami, todėl juos galima dislokuoti toli nuo Amerikos krantų. Amerikiečių povandeniniai laivai taip pat yra pranašesni už rusų povandeninius laivus.

Pentagonas kuria naujovišką technologiją stebėti šifruotus pranešimus iš Rusijos povandeninių laivų ir naujas nuotoliniu būdų valdomų laivų rūšis, autonominius laivus. NATO narės, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Norvegiją, reaguodamos į Kremliaus didinamas karines pajėgas Baltijos jūroje ir Arkties vandenyne, ketina pirkti naujų povandeninių laivų arba modernizuoti esamus.

Na o Maskva neseniai persvarstė nacionalinio saugumo ir laivybos strategijas, kuriose akcentuojama, jog Rusijos karinėms jūrų pajėgoms reikia didinti pajėgumus ir turėti didesnę prieigą Atlanto bei Arkties vandenynuose.

Dabar Rusijos povandeniniai ir šnipinėjimo laivai veikia jūrų dugne prie ypač svarbių kabelių, kuriais vyksta praktiška visa interneto komunikacija - 90 proc. duomenų perduodami būtent šiais kabeliais.

Tai kelia nerimą amerikiečių kariniams ir žvalgybos pareigūnams. Baiminamasi, kad kilus įtampai ar realiam konfliktui, Rusija gali nusitaikyti į tuos kabelius. Rusija kuria povandeninį bepilotį laivą, galintį gabenti nedidelį taktinį branduolinį ginklą. Amerikos pareigūnų teigimu, tas bepilotis gali būti panaudotas prieš uostus ar pakrantės zonas.

Be to, kaip ir JAV, Rusija turi 13 strateginių branduolinių povandeninių laivų, nešančių tolimojo nuotolio tarpžemynines raketas su branduoliniais užtaisais. Tokie laivai mėnesių mėnesius praleidžia vandenyno gelmėse ir yra pasiruošę paleisti raketas.

Foto: Stop kadras

Šie povandeniniai laivai nepatruliuoja taip agresyviai, kaip atakos povandeniniai laivai - laikosi tyliai ir nepastebimai, todėl nekelia tokios tiesioginės grėsmės kaip aukščiau minėtieji. Analitikų teigimu, Maskvos investicijos į atakos povandeninius laivus – kontrastas daugeliui Rusijos sausumos ir oro ginkluotės, kuri yra nusidėvėjusi.

„Rusijos karinio jūrų laivyno struktūroje povandeniniai laivai yra karinio jūrų laivyno karūnos brangakmeniai, – interviu sakė Atlanto tarybos Transatlantinio saugumo iniciatyvos Vašingtone direktorius Magnusas Nordenmanas. – JAV ir NATO pastaruoju metu nekreipė didelio dėmesio į kovos prieš branduolinius laivus operacijas, tad šis jų gebėjimas prastėja.“

Šaltojo karo metais daugelio NATO šalių laivynai specializavosi kovoje su priešininko branduoliniais laivais - sukurti skirtingo modelio povandeniniai, antvandeniniai laivai bei orlaiviai, kurių pagrindinė užduotis buvo medžioti sovietų povandeninius laivus. Dabar šių pajėgumų kai kurios šalys iš dalies netgi atsisakė.

Vakarų ir Amerikos pareigūnų nuomone, bijodama būti apsupta Rusija sparčiai atsigauna.
„Manau, daugelis žmonių nesupranta, kokia blogybe ir egzistencine grėsme Rusija laiko NATO ir Europos Sąjungą“, – interviu teigė admirolas M. Fergusonas.

Neapolyje, JAV karinio jūrų laivyno operacijų Europoje štabe vadai pirmą kartą per kelis dešimtmečius stebi Rusijos povandeninių laivų judėjimą per vadinamąjį Grenlandijos, Islandijos ir Jungtinės Karalystės tarpą (angl. G.I.U.K. Gap). Ši teritorija tarp išvardytų šalių Šaltojo karo metu buvo labai reikšmingi Europos gynybai.

Konflikto atveju šį kelių šimtų pločio vandenyno ruožą sovietų karinės jūrų pajėgos turėjo perplaukti, norėdamos pasiekti Atlanto vandenyną ir sustabdyti JAV siunčiamus konvojus su kariais bei technika - būtent nuo JAV siunčiamų pastiprinimų NATO sąjungininkams Europoje galėjo priklausyti karo baigtis.

Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais sąjungininkų laivybą šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje bandė sutrikdyti vokiečiai. Šaltojo karo laikais, kilus realiam konfliktui sovietai planavo daryti tą patį, tik efektyviau, mat turėjo galingesnę ginkluotę - nuo torpedų iki priešlaivinių ar sparnuotųjų raketų.

Dešimtmečius JAV Islandijoje laikė dešimtis orlaivių - nuo oro apsaugai būtinų naikintuvų, iki lėktuvų, skirtų kovai su povandeniniais laivais. 2006 m. Islandiją paliko naikintuvai, o čia tik trumpam atskrisdavo žvalgybiniai lėktuvai P-3 „Orion“, skirti medžioti povandeninius laivus. Rusijai suaktyvinus savo veiksmus šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, amerikiečiai į Islandiją gražino naikintuvus F-15 bei orlaivius P-3 „Orion“.

Foto: RIA/Scanpix

Be to, milžiniškoje Keflaviko oro pajėgų bazėje netoli Reikjaviko ketinama atnaujinti angarus. Juose galės tilpti modernesnį ir didesni žvalgybos orlaiviai „P-8A Poseidon“, kurių paskirtis tokia pati - kova su priešininko povandeniniais laivais. Šie lėktuvai - karinė gerai pažįstamų keleivinių lainerių "Boeing 737" versija. Angarų įrengimui JAV skirs už 20 mln. dolerių .

Ši suma – iš Pentagono planuojamų skirti 3,4 mlrd. dolerių Europos šalims. Dalį šios sumos ketinama skirti sunkiosios ginkluotės, šarvuotosios technikos ir kitos įrangos dislokavimui NATO šalyse Centrinėje ir Rytų Europoje, siekiant apsisaugoti nuo Rusijos agresijos.

Vis dėlto Karinio jūrų laivyno pareigūnai nerimauja, kad Rusijos povandeninių laivų padaugės ir Viduržemio bei Juodojoje jūrose. Dabar Rusija turi vieną uostą Viduržemio jūroje – Tartuse, Sirijoje. Karinio jūrų laivyno pareigūnų teigimu, Maskva nori daugiau uostų – veikiausiai Kipre, Egipte ar netgi Libijoje.

„Jei Viduržemio jūroje plaukioja Rusijos branduolinis atakos povandeninis laivas, norisi jį sekti“, – sakė Karinio jūrų laivyno analizių centro Vašingtone specialistas Dmitrijus Gorenburgas.

Balandį Pažangių gynybos tyrimo projektų agentūra (DARPA) išbandė 40 m ilgio bepiločio prototipą su davikliais „Sea Hunter“, kuris sukurtas tam, kad autonomiškai ieškotų povandeninių laivų ir minų iki trijų mėnesių vienu metu.

Šiemet sąjungininkai rengia kelias pratybas, skirtas kovai su pavandeniais laivais. Šiaurės jūroje pavasarį numatytos pratybos „Dynamic Mongoose“, kuriose dalyvaus antvandeniniai ir povandeniniai laivai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos bei JAV.

„Dar negrįžome į Šaltąjį karą, – sakė atsargos admirolas, buvęs NATO pajėgų Europoje vadas Jamesas G. Stavridis, šiuo metu dirbantis Fletcherio teisės ir diplomatijos mokyklos Tuftso universitete dekanu. – Tačiau jau matau (Šaltąjį karą) iš ten, kur esame.“