Valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė sukėlė politinę krizę Lenkijoje gruodžio mėnesį, prastūmusi įstatymą, pakertantį Konstitucinio Tribunolo galimybes kontroliuoti vyriausybės sprendimus.
Europos Komisija, ES vykdančioji institucija, sausio mėnesį pradėjo precedento neturintį tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, ar priimtos pataisos neprieštarauja ES demokratijos taisyklėms ir ar nereikia imtis baudžiamųjų priemonių. Rezoliucija, kuriai trečiadienį pritarė didžioji dauguma europarlamentarų, paragino komisiją imtis veiksmų.
„Šis parlamentas garsiai ir aiškiai pasakė: pagarba Europos vertybėms yra ne pasirinktina, o privaloma“, – pareiškė Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos lyderis Guy Verhofstadtas.
Varšuvos vyriausybės teisiniai veiksmai prieš aukščiausiąjį teismą „kelia grėsmę demokratijai, žmogaus teisėms ir įstatymų viršenybei“, nurodoma rezoliucijoje.
Už šią rezoliuciją balsavo 513 parlamentarų, 142 pasisakė prieš ir dar 30 susilaikė.
Europos Parlamento nariai kaltina PiS neutralizavus vieną iš nedaugelio institucijų, galinčių duoti atsvarą vyriausybei, kuriai iš užkulisių vadovauja partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
„Tai ne kas kita kaip tarptautinis spaudimas Lenkijai“, – pareiškė PiS partijos atstovas Europos Parlamente Riszardas Czarneckis.
Praėjusių metų lapkritį į valdžią atėjusi PiS vyriausybė prastūmė keletą prieštaringai vertinamų įstatymų, tarp jų įstatymą, sugriežtinantį žiniasklaidos kontrolę, o dabar bando dar labiau griežtinti ir taip jau griežtą abortų įstatymą.
Briuselis 2014 metais įvedė „įstatymų viršenybės“ mechanizmą, suteikiantį 28 valstybių Bendrijai teisę ištirti ir, jeigu reikia, nubausti bet kurią valstybę narę, kuri pažeidžia ES demokratijos ir teisių principus.
Radus pažeidimų, šalis gali netekti balsavimo teisės ES, tačiau iki šiol ši priemonė nebuvo taikoma.