Savaime suprantama, tam tikra prasme džiugu, kad net du mėnesius Ukrainoje trukusi valdžios krizė išsisprendė, kad tačiau bent jau kol kas nepanašu, kad naujoji vyriausybė sugebės pasiimti Vakarų siūlomą finansinę paramą, kurią iki tol delsta suteikti dėl nestabilios politinės padėties šalyje, atlanticcouncil.org rašo Andersas Aslundas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketina perimti vyriausybės kontrolę, tačiau tuo pačiu praras galimybę, esant reikalui, išlipti sausas iš balos.

P. Porošenka skelbia, kad jau balandžio 12 dieną paskelbs tinkamą kandidatą užimti šalies ministro pirmininko postą. Niekas neabejoja, kad tai bus 38 metų V. Groismanas, kuris savo politinę karjerą pradėjo aštuonerius metus išdirbęs Ukrainos Vinycios miesto (gimtojo P. Porošenkos miesto) meru. V. Groismanas Vinycioje puikiai prisimenamas dėl gana sėkmingų vietinės reikšmės reformų bei fakto, kad yra vienas iš ištikimiausių Ukrainos prezidento rėmėjų.

Teigiama, kad reikiami 226 balsai dėl V. Groismano patvirtinimo premjeru parlamente jau užsitikrinti. A. Jaceniukas pats patvirtino, kad jo politinė jėga „Liaudies frontas“ palaikys V. Groismano kandidatūrą (81 balsu). P. Porošenkos blokas parlamente turi 136 balsus. Likę devyni balsai – iš kitų partijų. Kaip ir kaip ten bebūtų, A. Jaceniukas ir po pasitraukimo iš premjero pareigų ketina aktyviai dalyvauti partijos veikloje - bent jau taip žada pats.

A. Jaceniukas buvo stiprus ir spalvingas ministras pirmininkas, turėjęs tiek pliusų, tiek minusių. Aišku viena: jo kompetencija ir intelektu neabejojo ir neabejoja niekas. Iš esmės visos 2015 metais Ukrainoje įgyvendintos esminės reformos – svarbus A. Jaceniuko indėlis ir nuopelnas. Kitaip tariant, jis nebuvo mėgstamas populistų, nes mažiau kalbėjo ir daugiau dirbo.

Didžiausi ji minusai – kaltinimai korupcija atsiduodančiais susitarimais ir prarasta visuomenės parama. Reformų šalininkai skundžiasi, kad jis vis gi įgyvendino per mažai esminių pokyčių, esą pirmiausia rūpinosi su juo artimai susijusių asmenų ir savo paties interesais. Nors Ukrainos žiniasklaida ir stengiasi pernelyg nekritikuoti šalies prezidento ir viešai neabejoti su sprendimais, ši taisyklė ministrui pirmininkui niekada negaliojo: žiniasklaidoje jis neretai gaudavęs pylos.

Kartu su A. Jaceniuku iš Ukrainos vyriausybės gali pasitraukti dar keli reformų šalininkai. Ūkio ministras Aivaras Abromavičius ir susisiekimo ministras Abdrijus Pyvovarskis pasitraukė jau seniau. Finansų ministrė Natalie Jaresko davė aiškiai suprasti nenorinti dirbti kartu su V. Groismanu, kuris nepritarė jos siūlomai mokesčių reformai. Šalyje itin gerbiama Centrinio banko valdybos pirmininkė Valeria Hontareva grasina trauktis kartu su N. Jaresko, nors į šias pareigas ją paskyrė būtent P. Porošenka. Du ištikimi A. Jaceniuko sąjungininkai – vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas ir teisingumo ministras Pavlo Petrenko – ketina likti ir vadovaujant naujam ministrui pirmininkui.

A. Jaceniuko partijai teks vienas labai svarbus postas – V. Groismanui tapus premjeru, atsilaisvins parlamento pirmininko kėdė, kurią greičiausiai gaus Andrijus Parubijus. A. Parubijus buvo vienas iš svarbiausių Maidano vardų. P. Porošenkos politinio bloko lyderis Jurijus Lucenka turėjo tapti naujuoju generaliniu prokuroru, ir jo paskyrimas būtų žymiai geresnis pasirinkimas nei bet kuris dabartinio generalinio prokuroro pavaduotojas. Deja, greičiausiai taip nenutiks, nes J. Lucenka neturi teisinio išsilavinimo, kuris, remiantis dabartiniais Ukrainos įstatymais, yra būtinas.

Remiantis preliminariais duomenimis ir patikimais šaltiniais valdžios aparato viduje, praktiškai visus likusius tuščius postus užims P. Porošenkai lojalūs politikai – baiminamasi, kad toks sprendimas sumenkins bendrą kompetencijos lygį valdžios aparate.

Petro Porošenka

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Borisas Ložkinas – bene realiausias kandidatas užimti pirmojo šalies vicepremjero postą, o tokia rokiruotė padėtų prezidentui sustiprinti vyriausybės kontrolę. Buvęs Slovakijos finansų ministras ir vicepremjeras Ivanas Miklosas turėjo tapti naujuoju finansų ministru, tačiau atsisako tapti Ukrainos piliečiu, todėl postą matys kaip savo ausis. Nepaisant to, itin vertinama ir gerbiama parlamentarė Ivanna Kliumpuš sulaukė siūlymo užimti vicepremjerės Europos integracijai postą, tačiau kol kas neaišku, ar sutiks imtis šio darbo.

Bene vienintelis premjero pasikeitimo privalumas – faktas, kad galiausiai liausis Ukrainos prezidento ir ministro pirmininko kova dėl valdžios, galbūt bus pasiektas norimas tikslas, įvardijamas kaip politinės galios pusiausvyra. V. Groismanas neabejotinai bus P. Porošenkos pavaldinys. A. Jaceniuko santykiai su parlamentu buvo gana įtempti, o V. Groismanas kaip parlamento pirmininkas buvo mylimas ir su visais rasdavo bendrą kalbą. Nepaisant to, jam bus gana sunku suvaldyti A. Jaceniuko partiją, kuriai tokie pokyčiai, švelniai tariant, ne prie širdies.

Anot ekspertų, didžiausią nerimą dėl V. Groismano vyriausybės kelia nuojauta, kad šis ministras pirmininkas nebus toks aktyvus reformų šalininkas, galbūt jam stinga kompetencijos. Be to, gali būti, kad jis nenorės paklusti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) keliamiems reikalavimams. A. Jaceniuko vyriausybė buvo užsibrėžusi tikslą nuo balandžio 1 dienos 70 proc. didinti dujų kainą, tačiau dabartinis šalies energetikos ministras Volodymyras Demčišynas atsisakė tai padaryti, o jis – P. Porošenkos žmogus.

V. Groismanas buvo vienas iš aktyviausiai TVF remtos mokesčių reformos 2015 metų pabaigoje ir 2016 metų priešininkų, vilkino 2016 metų biudžeto projekto patvirtinimą, tad galima drąsiai teigti, kad jo santykiai su TVF yra gana komplikuoti. Be to, net keli kandidatai į ministrų postus siejami su neteisėtais finansiniais veiksmais. V. Groismanui papildomų taškų nepelno ir faktas, kad jis nemoka užsienio kalbų.

Trumpai tariant, per gana trumpą laiką P. Porošenka iškovojo svarbią pergalę – jis į savo rankas praktiškai perėmė visą vyriausybę, tačiau tokiu būdu sau padarė savotišką meškos paslaugą, nes atėmė iš savęs galimybę nesėkmės atveju kaltę suversti ministrui pirmininkui.

Pokyčius vaizdžiai apibūdino „The Financial Times“: „Petro Porošenka – prarastų Ukrainos iliuzijų dėmesio centre.