Kiekvienas mokyklinukas šioje kalnuotoje nepripažintoje šalyje auga žinodamas, kad baigęs mokyklą vilksis karinę uniformą ir stos į kariuomenę, kad gintų nestabilų ugnies nutraukimo režimą. 150 tūkst. gyventojų turinčiame Kalnų Karabache, kur dauguma – etniniai armėnai, dar nepamirštos raketos, griovusios gyvenamuosius daugiabučius per kovas, vykusias prieš daugiau nei 20 metų. Ilgą laiką siaubingiausiu šių žmonių sapnu buvo sugrįžtantis karas. Panašu, kad šis košmaras dabar gali tapti realybe.
Kariniai veiksmai atnaujinti balandžio 2 d. naktį, kai abi konflikto pusės panaudojo šarvuočius, kovos tankus ir karinės aviaciją, buvo paleistos raketos, aidėjo artilerijos šūviai. Žuvo daugiau nei 30 asmenų, keliolika buvo sužeisti, rašo „The Daily Beast“.
Atsižvelgiant į karą Sirijoje, kuriame Rusija ir Turkija užima priešiškas pozicijas, ir nepamirštant apie praėjusių metų lapkričio mėn. turkų numuštą rusų karinį lėktuvą, dabartinis Armėnijos ir Azerbaidžano susidūrimas kelia kur kas didesnį geopolitinį pavojų nei kėlė prieš du dešimtmečius.
Pastarojo konfliktinio susidūrimo išvakarėse Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas dalyvavo branduolinio ginklo temai aptarti skirtame viršūnių susitikime Vašingtone, tačiau akivaizdu, kad jie neturėjo progos paspausti vienas kitam rankos ir garantuoti taiką, kuri būtų užkirtusi kelią tragedijai.
Tarp pirmųjų pastarojo smurto proveržio aukų Kalnų Karabache buvo ir vaikų. Kaip rašo armėnų spauda, 12-metis Vaginakas Grigorianas žuvo per apšaudymus Azerbaidžanui panaudojus raketų paleidimo sistemą „Grad“. Tarp sužeistų civilių – dar du vaikai. Balandžio 4 d. Kalnų Karabacho gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos sunaikino 19 Azerbaidžano tankų, ir socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė siaubą keliančias nuotraukas, kuriose užfiksuoti apgriauti pastatai, sudegintos transporto priemonės, aukų kūnai ir kruvini sužeistieji.
Armėnijos vyriausybė tikina, kad į Kalnų Karabachą vykusį autobusą su armėnų savanoriais paleistas azerbaidžaniečių bepilotis orlaivis. Penki savanoriai žuvo. Azerbaidžanas savo ruožtu praneša apie keliolika aukų.
Būtų sudėtinga pervertinti Armėnijos priklausomybės nuo Maskvos mastą. Kalnų Karabacho valdininkai interviu prajusią vasarą sakė, kad konflikte su Azerbaidžanu nei Armėnija, nei Kalnų Karabachas neišgyventų be Rusijos paramos.
2014 m. Armėnija kartu su Baltarusija ir Kazachstanu prisidėjo prie Rusijos prezidento svajonių projekto – Eurazijos ekonominės sąjungos. Armėnijos karinėje doktrinoje Rusija įvardijama kaip šalies karinio saugumo garantas, o pastaruosius kelerius metus Rusija skyrė Armėnijos karinėms bazėms Gyumri ir Erabuni „MiG-29“ naikintuvų, „Mi-24“ sraigtasparnių ir daugiau nei 70 tankų, šarvuočių ir artilerijos sistemų. Praėjusių metų gruodžio mėn. Rusija skyrė naujų sraigtasparnių Erebuni aviacijos bazei Armėnijoje. Vasario mėn. Maskva pranešė parduodanti Armėnijai ginklų už 200 mln. JAV dolerių (176 mln. eurų).
Vis dėlto tenka pripažinti, kad tuo pačiu metu Rusija pardavė šimtus tankų daugiamečiam Armėnijos priešui – Azerbaidžanui. Praėjusiais metais pasirašytose sutartyse dėl Rusijos karinio eksporto į Azerbaidžano įvardijami šarvuočiai, artilerija ir šaunamųjų ginklų sistemos.
Armėnijos sostinėje Jerevane svarstoma, kas gi dar turėtų būti padaryta, kad būtų įrodytas lojalumas ir atsidavimas Kremliui, tačiau Maskvoje nekyla jokių abejonių, kad V. Putinui taip pat reikėjo Azerbaidžano kaip Rusijos sąjungininko, ypač atsižvelgiant į pablogėjusius Rusijos ir Turkijos santykius.
Egzistuoja daugybė priežasčių, dėl kurių Kremlius nenori prarasti draugystės su Azerbaidžanu. 2014 m. Rusijos įmonė „Rosneft“ ir Azerbaidžano „Socar“ naftos bendrovės įsteigė jungtinį verslą naftos ir gamtinių dujų telkiniams žvalgyti. Be to, eksporto iš Azerbaidžano į Rusiją srautai pastebimai auga.
Ekspertai tiek Maskvoje, tiek ir Baku neabejoja, kad V. Putinas galėtų padaryti beveik bet ką, kad tik išvengtų didelio masto konflikto tarp Rusijos ir Azerbaidžano. „V. Putinas negali sau leisti prarasti Azerbaidžano, taigi jis padarytų bet ką, kad tik būtų susitarta dėl taikos Kalnų Karabache“, - patikino nepriklausomas politikos analitikas Dmitrijus Oreškinas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketina artimiausiu metu apsilankyti Baku, o Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas planuoja atvykti į Jerevaną.
Jerevanas vylėsi, kad JAV prezidentui Barackui Obamai pavyks atlikti taikdario vaidmenį Vašingtone vykusiame viršūnių susitikime ir užkirsti kelią konflikto Kalnų Karabache eskalavimui. Deja, tenka pripažinti, kad tai neįvyko. „Jei tarptautinei bendruomenei nepavyks sustabdyti karo dabar, į konfliktą gali būti įtrauktos kelios šalys: Turkija, Saudo Arabija ir Pakistanas rems Azerbaidžaną, o Rusija – Armėniją“, - prognozavo Armėnijos parlamento narys Tevanas Pogosianas. Nekyla jokių abejonių, kad mažiausiai pasauliui šuo metu reikia dar vieno karo keliamo chaoso židinio.
