Olandų istorikai bei politologai atkreipia dėmesį į dar vieną motyvą: priešiškumą Rytų Europai.
Referendume dalyvavusių skaičius nedidelis, bet jo rezultatų poveikis – stiprus. Olandams buvo aišku, kokią didžiulę simbolinę reikšmę asociacijos sutartis su Europos Sąjunga turi Ukrainai, – Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ sakė olandų istorikas ir politologas Friso Wielenga.
Tiesa, į pačios sutarties turinį niekas per daug nesigilino. Tačiau asociacijos šalininkai prieš referendumą ragino prisiminti, „už ką kovojo ir žuvo žmonės Ukrainoje. Ir kas tokie esame mes, olandai, kad drįstume jiems pareikšti: neturite teisės priartėti prie Europos?“ – retoriškai klausė F. Wielenga.
Deja, laimėjo referendumo iniciatoriai: Demokratijos forumas, kurio įkūrėjas Thierry Baudet siekia konservatyvios revoliucijos ir ES iširimo, Europai kritiškas „ES piliečių komitetas“ bei blogas „GeenStijl“ (verstinas „blogas stilius“ arba „be padorumo“), agresyvia satyra užsipuolantis viską, ką galėtume pavadinti „politiniu korektiškumu“.
Referendumą rėmė trys partijos: Geerto Wilderso „Laisvės partija“, kairuoliška socialistų partija ir „Gyvūnų globos partija“.
Ši antieuropietiškos iniciatyvos sėkmė – vanduo ant G. Wilderso malūno rato. Jo partija 2012 metų parlamento rinkimuose buvo trečia, ją pralenkė tik dabar valdžioje esantys socialdemokratai ir premjero Marko Rutte dešinieji liberalai.
Jei tikėtume apklausomis, kituose rinkimuose parlamente „Laisvės partija“ galėtų gauti triskart daugiau vietų ir tapti stipriausia frakcija. G. Wildersas jau ne pirmi metai pasisako už Nyderlandų išstojimą iš ES ir burnoja dėl milijardų, kuriuos jo šalis kasmet sukiša Briuseliui.
Europos nori tik 60 procentų olandų
Olandija – viena iš Bendrijos įkūrėjų. Iš pradžių jos piliečiai buvo patenkinti suvienyta Europa, tarpusavio karus pakeitusia draugiškais prekybos ryšiais. Europa teikė puikią realizavimo rinką, kas eksportuojančiai nacijai buvo ypač svarbu. Drauge ES niekaip nepalietė vidutinio Nyderlandų piliečio kasdienio gyvenimo, – aiškina Groningeno universiteto istorikas Anjo Harryvanas.
„Pozityvus abejingumas – tokia buvusi vidutinio Nyderlandų piliečio nuostata Europos atžvilgiu. Priešiškumo nebūta. Kas gi gali pasisakyti prieš taiką ir prekybai palankias sąlygas? Tačiau nebūta ir didelio susižavėjimo. Europa rūpintis palikta intelektualams, ekonomikos bei politikos elitui. O šį buvo apėmęs tikras susižavėjimas ta sekuliaria religija, kaip neretai būdavo pavadinamas tikėjimas suvienyta Europa“, – analizuoja istorikas.
Dabar Europos projektui pritaria tik kiek daugiau nei 60 procentų, o garsaus Hagos sociologijos tyrimų instituto SCP duomenimis – tik vos 42 procentai olandų. Olandų ryšiai su Europa, pasak SCP, – vieni silpniausių Bendrijoje. Tik Kipro ir Graikijos gyventojai jaučiasi esą dar mažiau su ES susiję.
Euroskeptikai gąsdino olandus: ir vėl užplūs nauja rytų europiečių banga
Dabar A. Harryvano įžvelgia naują tendenciją, kai Europos Sąjunga jo tautiečių akyse vis labiau ima atrodyti kaip grėsmė – jų suverenumui, jų darbo vietoms, jų piniginei. Didžiulį olandų pasipiktinimą sukėlė tas faktas, kad Nyderlandai yra viena iš Europos Sąjungos „šalių mokėtojų“.
Neigiamai santykiui su ES atsiliepė ir Bendrijos išsiplėtimas į Rytų Europą bei jį sekusi darbo imigrantų iš naujųjų šalių banga. Rytų europiečiai buvo pasirengę dirbti už mažesnį atlygį nei vietos darbuotojai. Olandijoje ėmė vis plačiau žiotis socialinės žirklės tarp aukštos kvalifikacijos piliečių ir taip vadinamų globalizacijos pralaimėtojų.
Asociacijos su Ukraina priešininkai savo kampanijoje perspėjo: mums tai kainuos didelius pinigus, o suteiks ne tiek jau daug privalumų prekybai.
„Jie šaukė: matysit, į Nyderlandus ims plūsti ukrainiečiai, norintys čia dirbti, o mes jau ir taip turime daug panašių iš Rytų Europos. Taip kurstytas priešiškumas Rytų Europai“, – aiškina politologas F. Wielega.
Referendumą organizavę Europos skeptikai šaukė: „Asociacija yra narystės Europos Sąjungoje pradžia, o to mes nenorime.“
Be to, daugelis sakėsi nenorį susisieti su tokia korumpuota valstybe, kokia esanti Ukraina. Pagaliau baimintasi ir santykių su Rusija paaštrėjimo – kaip asociacijos su Ukraina pasekmės, – analizuoja F. Wielega.
Ir priduria: „O juk dauguma Nyderlanduose net nėra susipažinę su asociacijos sutarties turiniu. Ir tai leistų teigti, jog referendume kalba ėjo visiškai ne apie šią sutartį. Tiesiog siekta kurstyti antieuropietiškas nuotaikas ir tolinti Nyderlandus nuo Briuselio.“
Dešinieji populistai instrumentalizavo referendumą savo tikslams
Politologas F. Wielenga priekaištauja koalicijoje esančioms partijoms, kad šios per mažai aiškino piliečiams sutarties turinį ir prasmę. Vienintelė partija, išties aiškiai pasisakiusi už sutartį, buvo kairiųjų liberalų partija D66.
Olandų politologas turi tam paaiškinimą: didelė dalis dešiniųjų liberalų, kuriems priklauso ir premjeras M. Rutte, pasisakė už asociacijos sutartį, tačiau būdami referendumo priešininkai, balsuoti išvis nėjo.
Be to, dešinieji liberalai vengė atvirai agituoti už sutartį ir dėl kitos priežasties, – bijodami, kad taip dalį euroskeptiškai nusiteikusių savo rinkėjų įstums į G. Wilderso dešiniųjų populistų glėbį.
Su panašia problema susidūrė ir socialdemokratai: kairysis jų sparnas simpatizuoja su euroskeptiškais socialistais, o šie aktyviai agitavo prieš Ukrainą ir už gerus santykius su Rusija.
Tai ir paaiškina, kodėl abi koalicinės partijos nepersistengė įkalbinėdamos piliečius pasisakyti už asociacijos sutartį: juos varžė baimė prarasti rinkėjų balsus iš kairės ir iš dešinės.
Šis vidinis susivaržymas, be abejo, prisidėjo prie euroskeptikų agitacinės sėkmės. Vokietijos savaitraščio „Die Zeit“ komentare Steffenas Dobbertas pastebi, jog Nyderlandų euroskeptikai vykusiai instrumentalizavo asociacijos sutartį saviems tikslams siekti.
Ir priduria: „Tiesioginė demokratija irgi turi ribas. Juk anaiptol ne tas pats, ar Hamburgo gyventojai balsuoja dėl olimpinių žaidynių rengimo jų mieste, britai – dėl jų narystės Europos Sąjungoje. Ar, kaip šiuo atveju, olandai užsimano sužlugdyti prekybos sutartį tarp ES ir Ukrainos. Tiesioginės demokratijos priemonės pasiekia savo ribas, kai jos po demokratijos priedanga pasitelkiamos kitiems tikslams siekti.“