Pirmas apie artėjančius prieš Rusiją, tiksliau – prieš V. Putiną nukreiptus puolimus prabilo V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jo teigimu, daugelis Vakarų žiniasklaidos kanalų parengė medžiagą apie V. Putiną, jo šeimą, vaikystės draugus ir partnerius, siekdami destabilizuoti situaciją šalyje prieš Dūmos rinkimus.
Vėliau į V. Putiną nutaikyto karo temą „Pervyj kanal“ televizijos pokalbių šou vystė Dūmos vicepirmininkas Sergejus Železniakas.
Politikas kreipėsi į Rusijos kritikus pareikšdamas, kad bet kuris, manantis, kad šie puolimai yra teisingi, ruošia dirvą ginkluotam Rusijos užpuolimui, nes informacinį karą pralaimėjusi šalis pavirsta taikiniu tikrame kare, kuriame bombos kris tiek ant turtingųjų, tiek ir ant skurstančiųjų namų.
Rusijos strateginių tyrimų institutas (RISI), veiklą vykdantis Kremliaus užsakymu, kuriam vadovauja buvę saugumiečiai, išpublikavo ataskaitą pavadinimu „Antirusiškas vektorius: užsienio žiniasklaida 2015 metais“.
Šio dokumento autoriai išanalizavo 65 tūkst. straipsnių apie Rusiją ir padarė išvadą, kad dėl precedento neturinčio informacinio ir psichologinio spaudimo, kuris yra daromas V. Putinui, lydimo asmeninio pobūdžio puolimų, galima jau pradėti kalbėti apie informacinio karo perėjimą į kokybine prasme naują lygmenį.
„Domėjimasis asmeniniais V. Putino turtais ir jo verslo interesais reikšmingai išaugo po to, kai JAV po Krymo užėmimo ėmė taikyti sankcijas nemažai daliai artimosios V. Putino aplinkos“, – rašo R. Veseris.
Tarp į sankcijų sąrašą įtrauktų asmenų atsidūrė broliai Arkadijus ir Borisas Rotenbergai, V. Putiną pažįstantys nuo XX a. septintojo dešimtmečio ir gavę milijardinių valstybinių užsakymų, bankininkas Jurijus Kovalčukas, kurio vadovaujamas bankas „Rossija“ laikomas Rusijos elito turtų valdytoju.
Į šį sąrašą taip pat pateko ir Genadijus Timčenka, kuriam priklauso įmonė „Gunvor“, dėl kurios dar 2007 m. buvo kilusios kalbos, neva šios įmonės dalininkas yra pats V. Putinas.
Nors viešai V. Putinas ganėtinai dažnai skelbia apie aršios kovos su korupcija pradžią, iš tikrųjų, anot straipsnio autoriaus, V. Putino žodžiai retai būna paremti veiksmais, nes jo valdžios pagrindas – tai neformalus susitarimas su šalies elitu, gavusiu licenciją krautis turtus tol, kol jo lojalumas nekelia abejonių.
„Jei dauguma Rusijos gyventojų ims vertinti V. Putiną ne kaip kovotoją su korupcija, o kaip žmogų, gavusį iš jos daugiausiai naudos, tai galėtų tapti didžiule grėsme dabartiniam režimui“, – rašo R. Veseris, primindamas apie tai, kad didelio masto korupcijos klausimas suvienijo skirtingas Rusijos opozicijos pajėgas 2011 m. vykusių protestų prieš rinkimus metu ir per 2015 m. pabaigoje vykusius tolimųjų reisų vairuotojų protestus dėl ketinimų įvesti pravažiavimo mokestį, iš kurio pasipelnytų ir V. Putino bičiulio Arkadijaus Rotenbergo sūnui priklausanti įmonė.
„Dabartinė Rusijos valdžios neva kovai su prieš V. Putiną ir jo aplinką nukreiptu informaciniu karu skirta kampanija – tai bandymas pereiti į puolimo stadiją“, – teigia teksto autorius.
„S. Železniako pareiškimas duoda toną – neva tie, kurie Rusijoje klausia apie elito turtus, tarnauja šalies priešams“, – reziumavo R. Veseris.