„Naktį vyko įnirtingi mūšiai. Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos kontroliuoja situaciją. Jos taip pat kontroliuoja šeštadienį išvaduotas teritorijas“, - sakė jis.

Šeštadienį Armėnija ir Azerbaidžanas pareiškė, kad padėtis Kalnų Karabacho konflikto zonoje susikomplikavo. Azerbaidžanas teigė, kad ugnį paleido Armėnijos ginkluotosios pajėgos, o Armėnija skelbė apie Azerbaidžano „puolamuosius veiksmus“.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.

Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho konflikto taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.

Azerbaidžanas žada „plataus masto operaciją“

Kalnų Karabacho konfliktas nėra įšaldytas ir jis bėgant laikui savaime neišsispręs, pareiškė Azerbaidžano prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Novzuras Mamedovas, vadovaujantis užsienio ryšių skyriui, skelbia newsru.com.

„Tarptautinė bendruomenė, įvairios organizacijos, ESBO Minsko grupei pirmininkaujančios šalys turi imtis veiksmų sureguliuojant šį konfliktą“, – pareiškė N. Mamedovas ir pažymėjo, kad Azerbaidžanas pasisako už taikų Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimą.

Tuo tarpu Azerbaidžano Gynybos ministerijos atstovas spaudai Vagitas Dargjachly agentūrai „Interfax-Azerbaidžan“ pareiškė, kad situacija ties fronto linija ir toliau išlieka labai sudėtinga.

„Nepaisant to, kad mes paskelbėme apie paliaubų režimo laikymąsi, Armėnijos pusė ir toliau šaudo į Azeibaidžano karinių pajėgų pozicijas ir palei fronto liniją išsidėsčiusias gyvenvietes“, – pažymėjo V. Dargjachly.

Jis pabrėžė, kad Azerbaidžano pajėgos toliau liks strateginėse aukštumose, kurių kontrolę susigrąžino, ir situacijos paaštrėjimo atveju respublika pasirengusi atlikti „plataus masto operaciją palei visą fronto liniją, taikant visų rūšių ginklus“.

„Jeigu armėnų provokacijos bus tęsiamos, pradėsime didelio masto operaciją palei visą fronto liniją, naudodami visų rūšių ginkluotę“, – žurnalistams sakė ministerijos atstovas V. Dargahly.

Tuo tarpu Kalnų Karabachas kaltina Azerbaidžano ginkluotąsias pajėgas taikių gyventojų žūtimi.

„Vakar Azerbaidžano daliniai pamėgino įeiti į kaimą. Rezultatus jūs matote“, – sakė Kalnų Karabacho respublikos atstovas spaudai Davidas Babajanas, primindamas žuvusių pagyvenusių žmonių kūnų nuotraukas, anksčiau išplatintas Armėnijos žiniasklaidoje.

Armėnų sukilėliai atskirame pranešime, paskelbtame Kalnų Karabacho sostinėje Stepanakerte, kurio nepripažįsta tarptautinė bendruomenę, nurodė, kad Azerbaidžano pajėgos „pirmadienio rytą suintensyvino Karabacho armijos pozicijų apšaudymą, naudodamos 152 mm minosvaidžius, salvines raketų ugnies sistemas ir tankus.“

Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas sakė, kad armėnų sukilėliai „padarė didelę pažangą kai kuriuose fronto ruožuose ir užėmė naujas pozicijas“.

Azerbaidžanas savo ruožtu skubiai paneigė tuos „neteisingus“ pranešimus.

Baku gynybos ministerija nurodė, kad Azerbaidžano pajėgos tebekontroliuoja kai kurias strategiškai svarbias aukštumas Karabache, kurias šalies kariai užėmė šeštadienį.

JT duomenimis, per mūšius Kalnų Karabache 33 žmonės žuvo, daugiau kaip 200 sužeisti

Sekmadienį pateiktais JT Humanitarinių klausimų koordinavimo valdybos duomenimis, savaitgalį per įnirtingus mūšius Kalnų Karabache mažiausiai 33 žmonės žuvo, o dar daugiau kaip 200 buvo sužeisti.

„Pasak oficialių šaltinių Armėnijoje ir Azerbaidžane, karo veiksmų aukomis tapo mažiausiai 30 kariškių ir trys civiliai. Sužeistų civilių ir kariškių skaičius oficialiai dar nepatvirtintas. Anot neoficialių šaltinių, šis skaičius viršija 200“, - sakoma JT pranešime.

Kalnų Karabacho konflikto zonoje gyvena apie 150 tūkstančių žmonių.