Stengdamasis paskatinti pasaulį imtis veiksmų, kad džihadistams būtų užkirstas kelias gauti branduolinių ginklų arba radioaktyvių medžiagų „purvinajai bombai“, B. Obama pateikė apokalipsinį vaizdą, koks būtų branduolinės teroro atakos poveikis.
B. Obama, kuris prezidento postą paliks ateinančių metų sausį, surengė jau ketvirtąjį ir veikiausiai paskutinį pasaulio lyderių susitikimą, kuriame siekiama sumažinti branduolinio holokausto riziką.
Pirmasis toks susitikimas buvo surengtas Vašingtone prieš šešerius metus B.Obamos iniciatyva, kai jaunas JAV prezidentas, ką tik pelnęs Nobelio taikos premiją, išdėstė pasaulio be branduolinių ginklų viziją.
Dabar kadenciją baigiantis lyderis stengiasi išpildyti kiek įmanoma daugiau savo programos punktų, kai respublikonų kampanijos favoritas Donaldas Trumpas atkreipia dėmesį neįprastais raginimais sudaryti sąlygas Pietų Korėjai ir Japonijai susikurti branduolinius arsenalus.
Pasak B. Obamos, tokie pasisakymai „mums byloja, kad žmogus, padaręs tokių pareiškimų, nedaug išmano apie užsienio politiką, branduolinę politiką, Korėjos pusiasalį arba apskritai apie pasaulį“.
Tačiau B. Obama taip pat pripažino savas nesėkmes, sakydamas, kad prasti santykiai su Rusija, kita didžiąja branduoline valstybe, žlugdo viltis, jog pasaulio branduolinių ginklų atsargos bus sumažintos.
Likdamas ištikimas savo vykdomiems galios žaidimams, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžtinai boikotavo šį viršūnių susitikimą.
„Aš rinkčiausi toliau mažinti mūsų branduolinį arsenalą“, – sakė B. Obama, pridūręs, kad jis kreipėsi į V.Putiną, tikėdamasis susitarti dėl naujos ginkluotės mažinimo sutarties.
„Dėl jo siekiamos vizijos pabrėžti karinę galią, o ne užsiimti plėtra Rusijos viduje arba diversifikuoti ekonomiką, nematėme pažangos, kurią aš būčiau tikėjęsis pasiekti su Rusija“, – pripažino JAV vadovas.
Dėl šios priežasties per pastarąjį viršūnių susitikimą B. Obama stengėsi sutelkti dėmesį į techninius sprendimus, turinčius užtikrinti skaliųjų medžiagų saugumą ir apriboti pavojingiausių rūšių urano ir plutonio naudojimą civiliniame sektoriuje.
JAV lyderis taip pat atkreipė dėmesį apie provokuojančius Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus, neseniai sudarytą susitarimą dėl Irano branduolinės programos ir pabrėžė „Islamo valstybės“ keliamą grėsmę.
Apie pastarąją grėsmę buvo daug kalbama per šį dviejų dienų susitikimą, kai paaiškėjo, kad „Islamo valstybės“ nariai slapta filmavo vieną svarbų Belgijos branduolinės fizikos tyrėją.
„ISIL jau panaudojo cheminius ginklus, tarp jų ir garstyčių dujas, Sirijoje ir Irake, – sakė B. Obama, vartodamas alternatyvų IS akronimą. – Nekyla jokių abejonių, kad jeigu į tų bepročių rankas kada nors patektų branduolinė bomba arba branduolinių medžiagų, jie beveik neabejotinai jas panaudotų, kad nužudytų kiek įmanoma daugiau nekaltų žmonių.“
Pasak B. Obamos, pasaulio civiliniuose ir kariniuose objektuose laikoma apie 2 tūkst. tonų branduolinių medžiagų, bet kai kur jų saugumas nėra tinkamai užtikrinamas.
„Mažytis plutonio kiekis – apie obuolio dydžio – nužudytų arba sužeistų šimtus tūkstančių nekaltų žmonių, – aiškino prezidentas. – Tai būtų humanitarinė, politinė, ekonominė ir ekologinė katastrofa, kuri sukeltų pasaulinio masto padarinių dešimtmečiams.“
„Tai pakeistų mūsų pasaulį“, – pridūrė jis.
Šis branduolinio saugumo susitikimas buvo surengtas po teroro išpuolių Paryžiuje ir Briuselyje, kur žuvo dešimtys žmonių, taip pat išaiškėjo Europos nesugebėjimas užkirsti kelio destabilizuojančioms atakoms arba susekti „Islamo valstybės“ veikėjus, grįžtančius iš Irako ir Sirijos.
„Kai ISIL yra spaudžiama Sirijoje ir Irake, galime tikėtis, kad ji smogs kitur, – sakė B.Obama. – Mums reikia daryti dar daugiau, kad išvengtume užsienio teroristų kovotojų antplūdžio.“
Karinga atsiskyrėlė
Šiaurės Korėjos sprendimas atlikti naujų raketų bandymų per šį viršūnių susitikimą dar kartą atkreipė dėmesį į Pchenjano reguliariai vykdomus branduolinių užtaisų ir balistinių raketų bandymus.
Viršūnių susitikimas prasidėjo ketvirtadienį, kai B. Obama stengėsi užsitikrinti Rytų Azijos šalių lyderių palaikymą dėl veiksmų Pchenjano atžvilgiu.
B. Obama taip pat pasinaudojo šiuo susitikimu, kad surengtų „atvirą“ pokalbį su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu dėl numanomo Pekino karinės galios stiprinimo Pietų Kinijos jūroje.
JAV pareigūnai sakė esantys susirūpinę dėl Kinijos veiksmų Pietų Kinijos jūroje, kurie neatitinka Xi Jinpingo pernai Baltuosiuose rūmuose duoto pažado nesiekti militarizuoti įnirtingai ginčijamų teritorijų toje strategiškai svarbioje akvatorijoje.
Kinija argumentavo, kad tas pažadas buvo susijęs tik su viena ginčijamų vandenų dalimi.
Kinija laiko savo teritorija beveik visą Pietų Kinijos jūrą, nors į kai kurias jos dalis teises reiškia Brunėjus, Malaizija, Vietnamas, Taivanas ir Filipinai. Pekinas pastaraisiais mėnesiais toje jūroje statė dirbtines salas ir netgi įrenginėjo aerodromus.