Kai 1933 m. nacių partija užėmė valdžią Vokietijoje, vienas iš jų pirmųjų tikslų buvo pasinaudoti ne tik nacionaline, bet ir tarptautine žiniasklaida. „The Guardian“ buvo uždraustas dar pirmaisiais metais, o iki 1935 m. net ir didesnės britų-amerikiečių agentūros, kaip antai „Keystone“ ir „Wide World Photos“, buvo priverstos uždaryti savo biurus dėl žydų tautybės žurnalistų įdarbinimo.
AP, kuri save apibūdindavo kaip „visada pirmą ateinančią ir paskutinę išeinančią“, buvo vienintelė Vakarų naujienų agentūra sugebėjusi išlikti A. Hitlerio Vokietijoje ir veikusi iki Jungtinių Valstijų įsitraukimo į karą 1941 m. Ji tapo pagrindiniu kanalu totalitarinės valstybės naujienoms ir nuotraukoms skleisti, rašo theguardian.com.
Akademinio žurnalo „Šiuolaikinės istorijos studijos“ išspausdintame straipsnyje istorikė Harriet Scharnberg atskleidė, kad AP išliko tik todėl, kad įsitraukė į abipusiai naudingą dvišalį bendradarbiavimą su nacių režimu.
Agentūra, kurios būstinė Niujorke, perleido savo produkcijos kontrolę pasirašydama taip vadinamą Redaktoriaus įstatymą (vok. Schriftleitergesetz), kuriuo pasižadėjo nespausdinti jokios informacijos, „galinčios sumažinti Reicho galią šalyje ar užsienyje“.
Šis įstatymas įpareigojo AP samdyti reporterius, kurie taip pat dirbo nacių partijos propagandos skyriuje. Vienas iš keturių ketvirtame dešimtmetyje AP įdarbintų fotografų Franzas Rothas buvo SS („Schutzstaffel“) sukarintos organizacijos narys, kurio fotografijas asmeniškai atrinkdavo A. Hitleris. AP pašalino F. Rotho nuotraukas po to, kai istorikė H. Scharnberg išspausdino savo atradimus.
AP taip pat leido nacių režimui naudotis jos fotografijų archyvais savo antisemitinei propagandinei literatūrai. AP fotografijomis iliustruotos populiariausios SS brošiūros, pavyzdžiui, „Der Untermensch“ („Nežmogiškas padaras“) ir „Die Juden in USA“ („Žydai JAV“), kuriomis siekta parodyti Amerikos žydų nuosmukį vaizduojant Niujorko merą Fiorello LaGuardia valgantį rankomis.
Ši nauja informacija, pasirodžiusi prieš AP 170 metų jubiliejų gegužę, kelia ne tik sudėtingus klausimus apie AP vaidmenį, leidusį nacistinei Vokietijai slėpti tikrąjį savo veidą pirmaisiais A. Hitlerio valdymo metais, bet ir apie naujienų agentūros ryšius su dabartiniais totalitariniais režimais.
AP susitarimas su Reichu leido Vakarams žvilgtelėti į represinę visuomenę, kuri, priešingu atveju, būtų visai nepasiekiama. Susitarimas taip pat padėjo naciams paslėpti kai kuriuos nusikaltimus. Pasak Martino Liuterio universiteto istorikės H. Scharnberg, AP bendradarbiavimas su A. Hitlerio režimu leido naciams „pateikti žmonių naikinimą kaip tradicinį karą“.
1941 m. nacių kariai įsiveržė į Vakarų Ukrainos miestą Lvovą. Suradę įrodymų, kad sovietų pajėgos vykdė masines žudynes, vokiečių okupacinės pajėgos suorganizavo „revanšinius“ pogromus prieš miesto žydų populiaciją.
F. Rotho nuotraukos, vaizduojančios lavonus Lvovo kalėjime, A. Hitlerio įsakymu buvo atrinktos ir per AP išdalintos Amerikos spaudai.
„Vietoje nuotraukų, kuriose vaizduojami kelių dienų ilgumo Lvovo pogromai su tūkstančiais žydų aukų, amerikiečių spaudai buvo pateiktos tik fotografijos, iliustruojančios sovietų milicijos nužudytus žmones ir žiaurius Raudonosios armijos karo nusikaltėlius“, – sakė H. Scharnberg.
„Teisinga manyti, kad šios nuotraukos atliko savo vaidmenį maskuojant tikrąjį vokiečių vykdomo karo pobūdį, – teigė istorikė. – Kurie įvykiai buvo matomi AP siunčiamose nuotraukose, o kurie ne, priklausė nuo Vokietijos interesų ir vokiečių versijos apie karą.“
AP pozicija
AP savo pareiškime teigė, kad H. Scharnberg ataskaita „apibūdina asmenis ir jų veiksmus prieš ir karo metu, apie kuriuos AP nežinojo“, ir kad agentūra šiuo metu peržiūri visus archyvuose ir už jų ribų esančius dokumentus siekdama „pagilinti savo supratimą apie minimą laikotarpį“.
„Kol vykdome tyrimą, AP atmeta bet kokius pareiškimus, kad ji bendradarbiavo su nacių režimu. Tiksliau būtų sakyti, kad AP ir kitos užsienio naujienų organizacijos patyrė spaudimą iš nacių režimo nuo A. Hitlerio atėjimo į valdžią iki AP išsiutimo iš Vokietijos 1941 m. AP valdyba siekė atsilaikyti prieš spaudimą ir rinko tikslią, gyvybiškai svarbią ir objektyvią informaciją tamsiu ir pavojingu laikotarpiu“, – sakė AP atstovas.
Nuo 2012 m., kai AP tapo pirmąja Vakarų naujienų agentūra, atidariusia biurą Šiaurės Korėjoje, nuolat keliami klausimai dėl jos produkcijos neutralumo.
Vašingtone įkurtas naujienų tinklapis „North Korean News“ 2014 m. pareiškė, kad AP vykdomoji valdžia 2011 m. „sutiko AP vardu išdalinti Š. Korėjos sukurtą propagandą“ tam, kad patektų į vertingą rinką, kurioje dalinamasi nuotraukomis iš totalitarinės valstybės. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika užima priešpaskutinę vietą pasaulio spaudos laisvės indekso reitinge.
Nutekintas susitarimo ruošinys atskleidė, kad AP buvo linkusi leisti Korėjos centrinei naujienų agentūrai parinkti vieną tekstą ir vieną fotožurnalistą iš savo agitacijos ir propagandos skyriaus AP biurui. AP šiuos kaltinimus paneigė ir sakė, kad „tai būtų per didelis pasitikėjimas savimi manyti, kad ruošinys turi kokios nors reikšmės“, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos apie galutinį susitarimą.
Taip pat tarptautinės žiniasklaidos skelbti svarbūs įvykiai nebuvo nušviesti AP Pchenjano biuro. Pavyzdžiui, Š. Korėjos lyderio šešių savaičių pasitraukimas iš viešumos 2014 m. rugsėjį–spalį, „Sony Entertainment“ kibernetinė ataka 2014 m. lapkritį, dėl kurios apkaltinta Š. Korėjos kibernetinio saugumo agentūra bei badas Pietų Hvanghės provincijoje 2012 m.
Kai šių metų sausį prancūzų naujienų agentūra „Agence France-Presse“ pasirašė susitarimą atidaryti savo biurą Pchenjane, buvęs AP Pchenjano biuro vadovas Jeanas Lee pareiškė, kad tai buvo ženklas „apie didėjantį režimo pasitikėjimą savo sugebėjimu laikyti užsienio žurnalistus savo kontrolėje“.
AP atstovas neigė, kad naujienų agentūra kada nors pasidavė cenzūrai. Pasak jo, nei Korėjos centrinė naujienų agentūra, nei vyriausybė neturi įtakos informacijai, kurią jie spausdina, o vyriausybės vadovai gali laisvai sutikti ar nesutikti duoti interviu.
Buvęs AP korespondentas Kambodžoje Nate`as Thayeras, kuris išspausdino nutekintą susitarimo ruošinį, mano, kad AP mažai pasimokė iš savo istorijos: „Tikinti, kaip tai daro agentūra, kad Š. Korėja nekontroliuoja jų produkcijos, yra juokinga. Be abejo, bet koks priėjimas prie uždarų valstybių yra svarbus. Tačiau galiausiai esmė yra tai, ar tu sakai savo skaitytojams, kad tai, ką rašai yra paremta nepriklausomais ir neutraliais šaltiniais.“