Duodamas interviu „Meduza“ Ilimas pareiškė, kad į nelaisvę paimtą ir į Luhanską atvežtą N. Savčenko perdavė tuometiniam „LLR gynybos ministrui“ Igoriui Plotnickiui dar iki Rusijos žurnalistų žūties.

„Novaja gazeta“ žurnalistė Julija Poluchina, dirbusi „LLR“ kontroliuojamoje teritorijoje, patvirtino Ilimo asmenybę. Jos turimais duomenimis, jis buvo „LLR“ karo komendantūros vado pavaduotojas ir dalyvavo mūšyje, po kurio N. Savčenko pateko į nelaisvę.

„Mūšis prasidėjo apie aštuonias, o 12 valandą dienos Savčenko jau perdavė asmeniškai Plotnickiui į rankas. Tai įvyko likus keturioms valandoms (iki žurnalistų žūties, red.), galiu tai garantuoti“, – pažymėjo Ilimas.

Pasak jo, „LLR“ kariai perėmė kelias ukrainiečių karines transporto priemones ir pastatė jas į eilę aukštumoje, siekiant užsidengti nuo ukrainiečių pajėgų ugnies, o automobilio „Ford Fiesta“, kuriame buvo N. Savčenko, keleiviai nusprendė, kad aukštumą užėmė ukrainiečiai ir atvažiavo tiesiai į separatistų pozicijas.

Ilimas paklausė N. Savčenko, koks jos vardas, ir jai neatsakius į klausimą, sudavė jai buože per galvą. Paskui jis sužinojo, kad jos vardas Nadežda, o slapyvardis – Kulka (rus. Pulia). Daugiau jos nieko neklausinėjo.

Igoris Plotnickis, Aleksandras Zacharčenka

„Ką su jais kalbėti? Juos reikia žudyti“, – paaiškino separatistas.

Paklaustas, kodėl N. Savčenko nenužudė, jis paaiškino, kad belaisvių nežudo.

„Belaisvį su skiautere – jam dar buvo peršauta krūtinė – norėjo papjauti, bet aš neleidau. Antrą, kalbama, papjovė lešiečiai (separatistų bataliono „Lešij“ nariai, red.). Nors Kulką būčiau nužudęs, jeigu būčiau žinojęs, kad iš jos padarys didvyrę, praves į deputatus. Tačiau žinočiau kozirį, gyvenčiau Sočyje“, – pareiškė pašnekovas.

Ilimas sakė, kad po apklausos prie jo privažiavo „LLR“ karo komendantūros viršininkas Sergejus Gračiovas, kuris davė parodymus N. Savčenko teisme, jie apvyniojo jos rankas lipnia juosta, uždėjo maišą ant galvos, įmetė į bagažinę ir nuvežė į Luhanską, kur perdavė asmeniškai I. Plotnickiui.

Pasak pašnekovo, ukrainiečių pilotė buvo snaiperė, šaudė į teroristus Stukalovo Balkoje ir koregavo artilerijos ugnį.

„Argi sraigtasparnio pilotė gali turėti slapyvardį Kulka? Negali. Ji gali būti Fanera, gali būti Barto, bet kuo, tik ne Kulka. Patikėk manim, kaip kariavusiu, tokį slapyvardį pasiima arba labai taiklūs, arba snaiperiai“, – pažymėjo Ilimas.

Jis pridūrė, kad snaiperiui su optika nesudėtinga nustatyti atstumą ir perduoti artilerijai savo paskaičiavimus. Tačiau N. Savčenko, pašnekovo manymu, nelipo į bokštą, nuo kurio ji esą koregavo ugnį ir negalėjo būti koreguotoja smūgiuojant į valstybinės Rusijos televizijos ir radijo kompanijos žurnalistus, nes jau atvažiavo į Luhanską.

Nadija Savčenko

„Nežinau, ką sugalvojo tyrėjai, tačiau aš žinau, kas buvo. Šeši snaiperiai šaudė į karius ir koregavo šūvius į Metalistą. Jiems vadovavo Nadežda Kulka“, – reziumavo Ilimas.

Interviu jis teigė, kad nuo tyrimo nesislapstė, tačiau į apklausas jis nebuvo kviestas.

DELFI primena, kad Rusijos miesto Donecko teisėjai praėjusią savaitę oficialiai paskelbė, kad ukrainiečių pilotė N. Savčenko kalta dėl dviejų Rusijos žurnalistų žūties.

Kai Donecko miesto teismo posėdžio pirmininkas ruošėsi paskelbti, kiek metų kalėjimo jai skirta, N.Savčenko uždainavo ukrainiečių liaudies dainą. Teisėjas turėjo nutraukti nutarties skaitymą ir paskelbti pertrauką.

Vėliau paskelbta, kad N. Savčenko skirta 22 metų laisvės atėmimo bausmė. Dar jai skirta 30 tūkst. rublių dydžio bauda dėl nelegalaus Rusijos sienos kirtimo. Prokuroras buvo reikalavęs pasiųsti N. Savčenko už grotų 23 metams.

Teismas nustatė, kad teisiamoji su grupe asmenų dalyvavo sąmoksle nužudyti žurnalistus Igorį Korneliuką ir Antorną Vološiną, taip pat pasikėsino į VGTRK operatoriaus Viktoro Denisovo gyvybę ir neteisėtai kirto sieną. Prokurorai tikina, jog N. Savčenko 2014-ųjų vasarą Donbase koordinavo Ukrainos pajėgų ataką, per kurią žuvo du rusų žurnalistai.

Lakūnė kaltinimus atmeta ir sako, kad prorusiški separatistai ją sulaikė dar prieš ataką, o vėliau jėga nugabeno į Rusiją. Advokatai taip pat remiasi Ukrainos tarnybų informacija – esą pagal N. Savčenko mobiliųjų telefonų buvimo vietą nustatyta, kad pilotė iš ten negalėjo koordinuoti bombardavimų.