„Šis laikotarpis buvo kupinas išmėginimų tiek man, tiek mano šeimai. Todėl noriu dar kartą padėkoti visiems, kurie mane palaikė“, – sakė R. Vėjuonis.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad sirgdamas jis reguliariai bendravo su premjeru Mariu Kučinskiu, su kuriuo svarstė naujos šalies vyriausybės, kuri buvo patvirtinta vasarį, formavimo ir darbo klausimus.
„Svarbiausias mano prioritetas visada buvo ir tebėra saugumas, ypač turint omenyje pastaruosius įvykius. Tai ir terorizmo grėsmės Europoje didėjimas, ir migracijos krizės problemos. Artėja NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje. Todėl saugumas – svarbiausias darbotvarkės klausimas“, – pažymėjo jis.
Sausio 18 d. R. Vėjuonis buvo nugabentas į Rygos Rytų Gailezero klinikinės universitetinės ligoninės toksikologijos ir sepsio kliniką. Medikai valstybės vadovo organizme aptiko sepsinę infekciją, kuri darė poveikį širdies vožtuvams. Gydytojai nusprendė atlikti širdies operaciją, kad būtų pašalintas infekcijos šaltinis.
Sausio 19 d. valstybės vadovas buvo perkeltas į Rygos Paulo Stradinio klinikinę universitetinę ligoninę, kur jam kitą dieną buvo atlikta skubi širdies operacija. Infekuotas širdies vožtuvas buvo pakeistas protezu. Per operaciją R. Vėjuoniui buvo pašalinta ir įgimta širdies yda. Vasario 26 d. valstybės vadovas buvo išrašytas iš ligoninės. Jis toliau buvo gydomas Vaivarių nacionaliniame reabilitacijos centre.
Kol prezidentas sirgo, jo įgaliojimai vykdė Latvijos parlamento pirmininkė Inara Murniecė.