Vieną iš teroristų – Ibrahimą el Bakraoui pernai deportavo iš Turkijos į Olandiją, tai akivaizdus ženklas, kad jis buvo džihadistas, rašo nytimes.com.
„Nepaisant mūsų įspėjimų, kad šis asmuo buvo užsienio teroristas, Belgijos pareigūnai negalėjo identifikuoti sąsajos su terorizmu“, – trečiadienį Ankaroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Na bet dabar akivaizdu, kad „Islamo valstybės“ (IS) teroristai bendradarbiauja ir keliauja tarp valstybių, ignoruodami valstybių sienas. Vis stiprėjantis su jais kovojančios Europos klausimas: „Ar ji pajėgi elgtis taip pat?“
Perspektyvos nieko nežada. Trečiadienį ir vėl nuskambėjo raginimai sukurti bendrą Europos žvalgybos agentūrą, kuri veiksmingai dalintųsi įvairių šalių informacija, Europos Parlamento nariai pasitelkę įvairiausias informavimo priemones kalbėjo apie koordinavimo nebuvimą.
Tačiau iškyla kliūtys – nacionalinis išdidumas ir biurokratija. Ekspertai pabrėžia – toje pačioje šalyje žvalgybos agentūroms sunku bendradarbiauti, pvz., vien Prancūzijoje yra 33 žvalgybos agentūros.
„Ar žvalgybos agentūroms nėra būdinga pasilaikyti informaciją“, – paklausė Jeanas Delarue, kuris vadovavo Prancūzijos agentūrai, peržvelgiančiai tų žvalgybos agentūrų prašymus dėl sekimo.
„Informacija – galia, – sakė J. Delarue neseniai duotame interviu. – Žvalgyboje draugų nėra, yra tik priešai.“
Tarpvalstybinis bendradarbiavimas veikiausiai būtų padėjęs užkirsti kelią praėjusio antradienio išpuoliams Briuselyje. Trečiadienį Turkijos prezidentas sakė, kad tiek Olandijos, tiek Belgijos valdžia buvo informuota apie I. el Bakraoui deportavimą, kadangi jis buvo Belgijos pilietis.
Nebuvo aišku, ką šių dviejų valstybių žvalgybos tarnybos darė su ta informacija, ar pasidalino ja tarpusavyje arba su kaimyninėmis valstybėmis.
Taip, akivaizdu, kad visuotinės pagalbos tarnybos Europoje nebuvimas stipriai pakenkė ne tik Briuseliui – prisiminkime kruvinus išpuolius Paryžiuje pernai lapkritį.
Paryžiaus išpuolių planuotojai lengvai įvažiuodavo ir išvažiuodavo iš Europos, subrandino planą, įgyvendino savo kėslus Prancūzijoje, paskui – Belgijoje. Paskui vėl išvyko iš Europos, pasinaudodami atvirumu, kuris yra pamatinė Europos Sąjungos vertybė.
„Tapome solidarumo Europos Sąjungoje aukomis, – sakė J. Delarue, kalbėdamas apie Paryžiaus išpuolius. – Galvojame, kad turi būti bendradarbiavimas. Pasikliauname tuo, ką mums duoda kitos valstybės. Priklausome nuo to, ką jie mums duoda. Nemanau, kad Belgija suteikė mums tikslios informacijos.“
Buvęs Prancūzijos užsienio žvalgybos agentūros aukšto rango pareigūnas Alainas Juilletas teigė, kad esminė pamoka – išgriauti sienas ir sukurti veiksmingesnį bendradarbiavimą.
„Turi būti nuolatinė sąveika su belgais“, – pridūrė jis.
Bet jei kaimynai su bendra kalba, ilga bendra siena ir bendrais priešais negali bendradarbiauti, kas tada apskritai gali?
Pastaruosius 10 metų Europa turėjo „kontrterorizmo koordinatorių“, tačiau šios faktų ieškančios institucijos veiklą nutraukė, Prancūzijos parlamentas ataskaitoje rašoma, kad jos veikla nebuvo itin naudinga.
Nesant veiksmingo centralizuotos kontrterorizimo agentūros Europoje, nuo atskirų valstybių priklauso, kiek jos bendradarbiaus viena su kita.
Bendradarbiavimas vyksta kaip pakliuvo. Pavyzdžiui, yra pakankamai duomenų bazių, tačiau jose esanti informacija arba nebaigta, arba neprieinama, skundžiasi daugybė pareigūnų.
Šengeno informacijos sistema (SIS), viena iš pagrindinių, kurioje kaupiami kriminalinių įtariamųjų sekimo įrašai, yra menkai remiama daugumos šalių narių.
Vasarį Prancūzijos pralamento ataskaitoje buvo rašoma, kad Prancūzijos vidaus žvalgybos agentūra „yra vienintelė, kuri reguliariai teikia duomenų šiai bazei“.
Ataskaitoje kritikuotos kitos Europos šalys už tai, kad praktiškai neteikia informacijos agentūros duomenų bazei.
Prancūzų žvalgybos ekspertas Francoisas Heisbourgas sakė, jog dešimt metų riejamasi, tačiau iki šiol nesukurta minimali priemonė – lėktuvų keleivių pavardžių duomenų bazė.
Be to, ES taisyklės draudžia naudotis SIS sistema asmenų tikrinimui Šengeno pasieniuose, rašoma parlamento ataskaitoje.
„Viena vertus, yra įtampa tarp poreikio bendradarbiauti, kuris pripažįstamas. Kita vertus, įvairioms tarnyboms stinga pasitikėjimo viena kita“, – teigė Belgijos Egmonto instituto terorizmo klausimų ekspertas Thomasas Renardas.
„Visi žino, kad reikia bendradarbiauti, – pridūrė jis. – Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju visi sakys: „Negalime atskleisti informacijos, nes vis dar atliekame tyrimą.“
Apgailėtinai trūksta ne tik pagrindinės SIS duomenų bazės.
Žinoma, kad apie 5 000 ES piliečių išvyko į Iraką ir Siriją, o ten prisijungė prie IS ir kitų grupuočių. Ir vis tik Europolo duomenų bazėje yra tik 2 786 patikrintų užsienio teroristų, atvykusių į ES šalis, pabrėžiama kontrterorizmo koordinatoriaus ataskaitoje.
„Manau, didžiausia problema – skirtingas Europos saugumo agentūrų profesionalumo lygis“, – interviu vokiečių ARD televizijai trečiadienį sakė Vokietijos Tarptautinių ir saugumo klausimų instituto darbuotojas Guido Steinbergas.
„Turime daug puikiai apsirūpinusių valstybių, kaip antai, Prancūzija ir didžioji Britanija, yra silpnesnių, kaip antai, Vokietija, ir yra visiškai sutriuškintų, pavyzdžiui, Belgija“, – teigė jis.
Kitoje Europos duomenų bazėje yra 90 000 pirštų atspaudų, tačiau „dar nėra paieškos galimybės“, akcentavo kontrterorizmo koordinatorius.
„Privalo būti nuolatinis keitimasis Europos lygiu“, – trečiadienį ARD sakė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel artima Europos Parlamento narė Elmar Brok.
Vasarį išplatintoje parlamento ataskaitoje, nenurodant konkretaus išpuolio, ramiai pripažįstama, kad yra sistemingų „spragų perduodant informaciją, o jei jos būtų laiku pastebėtos, būtų buvę galima užkirsti kelią išpuoliams“ Paryžiuje.
Tarpvalstybinio bendravimo nebuvimą akivaizdžiai patvirtina lapkričio išpuoliai Paryžiuje.
Buvę žvalgybos pareigūnai sakė, kad belgai veikiausiai nežinojo, kad numanomas išpuolių organizatorius Abdelhamidas Abaaoudas, vienas iš labiausiai ieškomų teroristų Europoje, prieš išpuolius buvo jų šalyje.
Na o A. Abaaoudas gyrėsi IS žurnale ir savo pusbroliui, kaip lengvai jis įsmunka ir išsmunka iš Europos.
„Štai tokie žmonės kirto sienas, niekas jų nematė“, – pabrėžė buvęs Prancūzijos užsienio žvalgybos agentūros pareigūnas Jullietas.
Na o buvusio Prancūzijos vidaus žvalgybos agentūros vadovo Bernardo Squarcini paklausė: „Ką mums davė užsienio žvalgybos agentūros, ką mums davė Belgijos agentūros?“
„Arba tapsime organizuoti, arba mus praris“, – atsakė pareigūnas.