Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti aukšto rango valdininkai ne kartą yra teigę, kad Rusijos dalyvavimas Sirijos pilietiniame kare iš dalies yra atsakas į tai, kad daugybė Rusijos – daugiausia Čečėnijos ir kitų neramių Šiaurės Kaukazo regiono – gyventojų kovoja šiame regione.
Kovo 16 d. Rusija tęsė karinių lėktuvų grąžinimą iš Sirijos pagal anksčiau šią savaitę skelbtą V. Putino nurodymą nutraukti karinę misiją Sirijoje.
Tarptautinė krizių grupė (The International Crisis Group) išpublikavo ataskaitą, kurioje teigiama, Rusija specialiai leido radikaliųjų islamistų pajėgoms išvykti į Siriją.
Egzistuoja nemažai įrodymų, kad Rusija mažų mažiausiai buvo linkusi užmerkti akis į tai, kad 2014 m. vykusių Sočio olimpinių žaidynių išvakarėse iš šalies išvyksta į pavojingų asmenų sąrašus įtraukti žmonės. Tarptautinės krizių grupės parengtoje ataskaitoje taip pat pateikiamas Rusijos saugumo tarnybų pareigūno pasakojimas apie tai, kad sąmoningai buvo leidžiama pavojingiems asmenims išvykti iš Rusijos į Artimuosius Rytus, siekiant užtikrinti ramesnę situaciją Rusijoje.
„Atvėrėme sienas, padėjome jiems visiems išvykti, o tada uždarėme sienas, įvardydami jų kovos metodus nusikalstamais. Jei dabar jie nuspręstų grįžti, jų jau lauktume pasienyje. Visi laimingi: jie gali už Alachą atiduoti gyvybę, o mes išvengiame teroristinių išpuolių čia ir dabar bombarduojame juos Latakijoje ir Idlibe“, – pasakojo prisistatyti nepanorėjęs rusų saugumietis.
Teigiama, kad Sirijoje šiuo metu gali būti nuo 2 iki 5 tūkst. kovotojų iš Rusijos. Nemaža jų dalis prisidėjo prie „Islamo valstybės“ pajėgų, kiti – prie „al-Nusra Front“ grupuotės.
Be to, Sirijoje gali būti kur kas daugiau rusakalbių kovotojų, kurie nėra Rusijos piliečiai. Dalis jų – tai jau daug metų Europoje gyvenę pabėgėliai, kiti, tokie kaip „Islamo valstybės“ karo ministru vadinamas šį mėnesį per JAV surengtą antpuolį iš oro nužudytas Omaras al-Shashani, kilę iš Gruzijos kalnų. Vis dėlto didžioji tokių kovotojų dalis į Siriją atvyko iš Rusijai priklausančio Šiaurės Kaukazo regiono.
Trumpalaikėje perspektyvoje Rusijos politika leisti jiems išvykti iš šalies atrodo veiksminga. Anksčiau islamistai reguliariai rengdavo teroristinius išpuolius Šiaurės Kaukaze, o kartais net ir Maskvoje, tačiau pastaruosius dvejus metus smurto proveržio atvejų žymiai sumažėjo.
Žiemos olimpinės žaidynės praėjo be jokių incidentų, Šiaurės Kaukazo teroristinio judėjimo lyderiai likviduoti, o likę pasirinko vykti į Artimuosius Rytus, kur jiems buvo suteikta galimybė dalyvauti „penkių žvaigždučių džihade“ prisidedant prie „Islamo valstybės“ pajėgų.
Ši perspektyva juos viliojo kur kas labiau nei galimybė pasilikti Kaukazo kalnuose negaunant beveik visiškai jokios paramos.
Vis dėlto numalšinusi tiesioginį smurtą Rusija rizikuoja patekti į naują pavojų, su kuriuo taip pat susiduria ir nemaža dalis Europos valstybių. Tenka pripažinti, kad Sirijoje kovojantys islamistai anksčiau ar vėliau mėgins grįžti namo.
„Suteikdama galimybę eksportuoti džihadą iš Šiaurės Kaukazo į Siriją Rusija vidinį šalies konfliktą pavertė pasauline problema“, – įsitikinusi viena iš parengtos ataskaitos autorių Jekaterina Sokirianskaja.
„Taigi dabar Rusija įsigijo naujų priešų. „Islamo valstybės“ kovotojų ir su „al-Nusra“ siejamų grupuočių gretose yra ganėtinai nemaža išeivių iš Šiaurės Kaukazo bendruomenė, kurios priešų sąrašuose Rusija neabejotinai užima prioritetinę vietą“, – patikino ji.
Anot J. Sokirianskajos, šiuo metu Rusija atidžiai stebi savo sienas, taigi mažai kam iš kovojusių Artimuosiuose Rytuose pavyksta prasmukti ir grįžti į Rusiją.
Vis dėlto ateityje vertinant vietos kovotojų gautą patirtį ir tai, kad Rusija atsiduria pirmosiose Artimųjų Rytų džihadistų grupuočių taikinių pozicijose, gali tapti tikru galvos skausmu Maskvai.
Kovo 16 d. naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad apie pusė rusų karinių lėktuvų, į orą kildavusių iš Latakijos provincijos karinės oro bazės, jau išvyko į Rusiją, tačiau jokių oficialių detalių kol kas nepateikiama.
Rusijos televizija parodė iš oro pajėgų bazės pakylantį naikintuvą, o Maskva patikino neuždaranti šios bazės ir paliekanti joje negausias pajėgas su galimybe kur kas didesnėms pajėgoms grįžti vos tik prireikus.
Kovo 14 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė, kad rusų lėktuvai per visą praėjusių metų rugsėjo mėn. pabaigoje pradėtos misijos laikotarpį įvykdė per 9 tūkst. kovinių užduočių. Kritikai savo ruožtu tikina, kad daugybė rusų surengtų antpuolių iš oro buvo nutaikyta į nuosaikiosios opozicijos pozicijas ir pareikalavo taikių gyventojų aukų.