Europos Vadovų Tarybos susitikime bus tikslinamas mėnesio pradžioje numatytas migrantų krizės kontrolės planas.
Iki šiol Bendrijos lyderiai kartu su Turkijos premjeru sutarė dėl preliminarių gairių: iš Turkijos tikimasi daugiau pastangų patruliuojant jūroje, taip pat priimti atgal tuos migrantus, kurie Europoje neatitinka prieglobsčio suteikimo reikalavimų. Mainais už tai Ankara prašo 6 mlrd. eurų finansinės paramos, taip pat – paspartinti bevizį režimą ir pratęsti stojimo į Europos Sąjungą procesą.
Tai jau antras Europos Vadovų Tarybos susitikimas per mažiau nei dvi savaites. Per ankstesnes derybas Europos Sąjunga su Turkija susitarė tik preliminariai.
Europos Komisijos vadovas su „atsargiu optimizmu“ laukia viršūnių susitikimo su Ankara
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį sakė tikįs, kad Europos Sąjungai pavyks sudaryti susitarimą su Turkija dėl migrantų krizės sprendimo.
Tai jis pareiškė po ES ir Ankaros viršūnių susitikimo išvakarėse surengtų derybų su Kipru, kuriose siekta pašalinti rimtą kliūtį susitarimui pasiekti.
„Su atsargiu optimizmu manau, kad sudarysime privalomą susitarimą su Turkija“, – parašė J.-C. Junckeris socialiniame tinkle „Twitter“, pakartodamas savo poziciją, kurią išdėstė Vokietijos verslo naujienų laikraščiui „Handelsblatt“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar kartą išreiškė savo tvirtą paramą tokiam susitarimui, pareiškusi, jog tai gali būti „reali sprendinio galimybė“, ir žadėdama, kad ES laikysis tvirtos pozicijos žmogaus teisių klausimu.
Susiskaldęs ir sunkioje padėtyje atsidūręs 28-ių valstybių blokas viliasi, kad susitarimas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu padės užbaigti Senąjį žemyną užklupusią didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Preliminariame plane numatyta, kad Turkija stengsis užkirsti kelią pavojingoms pabėgėlių kelionėms jūra ir priims atgal nelegalius migrantus iš Graikijos. Už kiekvieną į Turkiją grąžinamą migrantą sirą Bendrija pagal geriau organizuotą perskirstymo programą turėtų priimti po vieną asmenį iš toje šalyje esančių pabėgėlių stovyklų.
Mainais Turkijai siūloma supaprastinti vizų reikalavimus jos piliečiams, vyksiantiems į ES Šengeno zoną, ir paspartinti šalies stojimo į ES procesą.
ES lyderiai šią schemą aptars ketvirtadienį, o penktadienį susitiks su Turkijos vyriausybės vadovu Ahmetu Davutoglu.
Tačiau ši iniciatyva jau sulaukė smarkios kritikos dėl kelių aspektų.
Nemažai tokio plano oponentų nuogąstauja dėl to, ar jį įgyvendinant nebus pažeidžiamos žmogaus teisės Turkijoje, kuri smarkiai kritikuojama dėl žurnalistų ir dėstytojų areštų bei stiprinamos karinės kampanijos prieš kurdų separatistus.
Prancūzija įspėjo Turkiją nemėginti spausti Europos, o Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pareiškė, kad Ankaros reikalavimai papildomai skirti jai milijardų eurų pagalbą prilygsta „šantažui“.
Nebus einama trumpesniu keliu
A. Merkel, kreipdamasi į vokiečių įstatymų leidėjus Berlyne, stengėsi išsklaidyti būgštavimus dėl žmogaus teisių, pabrėždama, jog nebus einama trumpesniu keliu.
Europa toliau „garsiai reikš mūsų poziciją Turkijai dėl, pavyzdžiui, žiniasklaidos laisvės apsaugos ar elgesio su kurdais“, sakė kanclerė.
Tuo pat metu ji pridūrė, jog supranta Turkijos prašymą skirti didesnę finansinę pagalbą.
„Tai, ką Turkija padarė dėl... maždaug 2,7 mln. pabėgėlių, verta didžiausių pagyrimų“, – sakė ji.
„Europa, 28 valstybių sąjunga, turinti 500 mln. piliečių, neturi kuo pasigirti, nesugebėdama sąžiningai pasidalyti naštos“, – pridūrė kanclerė.
Savo kalbą A. Merkel baigė linksmesne gaida, pareiškusi, kad ES viršūnių susitikime „gali būti sudarytas susitarimas, kuris gali pirmą kartą mums suteikti realų šansą rasti tvarų ir paneuropinį pabėgėlių krizės sprendinį“.
Tačiau rimta kliūtimi susitarimui pasiekti tapo Kipro pozicija. Ši šalis grasina vetuoti planą dėl savo senų nesutarimų su Turkija.
J.-C.Junckeris trečiadienį vėlai vakare susitiko su Kipro prezidentu Nicos Anastasiades aptarti šios problemos. Antradienį skubų derybų į Nikosiją buvo atskridęs ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Ši Viduržemio jūros sala yra padalyta nuo 1974 metų, kai turkų kariai įsiveržė į šiaurinę jos dalį, reaguodami į Atėnų pakurstytą mėginimą įvykdyti perversmą.
Turkija nepripažįsta Kipro vyriausybės, o Nikosija nuo 2009 metų blokavo šešis svarbius skyrius Ankaros derybose dėl narystės ES, tokiu būdu faktiškai blokuodama visą procesą.