Konfliktui žengiant į šeštus metus, į keblią padėtį patekęs Damasko režimas ir susiskaldžiusi opozicija pradėjo naują ratą netiesioginėse taikos derybose Ženevoje, kurioms tarpininkauja Jungtinių Tautų pasiuntinys Staffanas de Mistura.
Vis dėlto iš tikrųjų sprendinys yra Rusijos ir Amerikos rankose, sako ekspertai.
„Abi didžiosios galybės kalbasi viena su kita telefonu arba per susitikimus visame pasaulyje. Tada jie informuoja savo sąjungininkus Sirijoje ir de Misturą, kas buvo nuspręsta“, – sakė veteranas opozicijos veikėjas Haythamas Manaa.
Sirijos konfliktas prasidėjo 2011 metų kovo 15 dieną nuo taikių protestų, per kuriuos buvo raginamas atsistatydinti prezidentas Basharas al Assadas.
Tačiau taikūs protestai virto ginkluotu pasipriešinimu, kai vyriausybė ėmėsi negailestingai triuškinti nepaklusniuosius. Į šį konfliktą įsitraukė įvairūs svarbūs veikėjai: režimas, opozicija, džihadistai, kurdai – ir jų visų atitinkami sąjungininkai.
Rusija ir Jungtinės Valstijos naudojosi savo įtaka priešingoms stovykloms šiame painiame kare, kad pasiektų svarbias paliaubas, kurios galioja nuo vasario 27 dienos.
Monopolinės teisės dėl Sirijos
„JAV ir Rusija prisiėmė vadovavimą ir turi monopolines teises sprendžiant Sirijos klausimą“, – sakė Carnegie fondo už tarptautinę taiką Vašingtone kviestinis mokslininkas Josephas Bahout.
Jo nuomonei pritarė ir Beirute įsikūrusio Libano Amerikos universiteto politologijos profesorius Basselis Salloukhas.
„Iš tiesų tai, kas prasidėjo kaip neprievartinis judėjimas už reformas, pavirto persiklojančia vidaus, regionine ir tarptautine kova dėl Sirijos“, – sakė B. Salloukhas.
Jis prognozuoja, kad Sirijos konflikto sprendinio gaires nulems „strateginiai Rusijos ir JAV interesai, o ne tos šalies žmonių aspiracijos“.
Ir Rusija, ir Jungtinės Valstijos delsė įsitraukti į tokį sudėtingą ir nenuspėjamą konfliktą, koks vyksta Sirijoje.
„Nuomonė, kad būtume pajėgūs pakeisti... pusiausvyrą vietoje, niekuomet nebuvo teisinga“, – sakė JAV prezidentas Barackas Obama žurnalo „The Atlantic“ žurnalistui Jeffrey Goldbergui.
Kai Jungtinės Valstijos 2014 metų rugsėjį galiausiai ryžosi kariniams veiksmams Sirijoje, jie tapo dalimi oro smūgių kampanijos prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS).
Po metų Rusija pradėjo savo antskrydžių kampaniją, siekdama paremti B. al Assadą po to, kai Damasko režimas 2015-ųjų pavasarį ir vasarą patyrė virtinę skaudžių pralaimėjimų.
Maskvos intervencija tapo svarbiu lūžio tašku B. al Assado pajėgoms ir leido joms sutvirtinti savo pozicijas šalies pietuose, centriniuose regionuose bei šiaurėje.
„Maskva ilgą laiką galvojo, kad (Damasko) režimas susitvarkys savarankiškai. Tik Teheranas, kitas režimo sąjungininkas, skambino pavojaus varpais“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas užsienio diplomatas Sirijos sostinėje.
„Irano pareigūnai nuvyko į Maskvą pasakyti rusams, kad jei šie tuojau pat neįsikiš, režimas žlugs“, – pridūrė jis.
Naujoji pasaulio tvarka
„Prašymai, kad veikėjai Sirijoje susitartų, buvo nesėkmingi ..., nes jų ideologiniai ir teritoriniai nesutarimai labai dideli, – sakė Oklahomos universiteto Artimųjų Rytų studijų direktorius Joshua Landisas . – Tačiau visi veikėjai yra visiškai priklausomi nuo savo rėmėjų, todėl jie privalo vykdyti savo ginklų tiekėjų reikalavimus.“
Vis dėlto Rusijos ir Amerikos spaudimas kariaujančioms stovykloms Sirijoje turi savo ribas.
Apie pusę Sirijos teritorijos kontroliuoja „Islamo valstybė“ arba su teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusi grupuotė „al Nusra Front“, o dėl tokios padėties sudėtinga įgyvendinti dabartinį paliaubų susitarimą ir siekti tolesnio konflikto sprendinio.
Be to, B.al Assado režimas neretai ne laiku kažką leptelėdavo.
Vasarį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP B.al Assadas sakė siekiantis susigrąžinti kontrolę visoje Sirijoje, o tas pareiškimas sulaukė griežto Rusijos vyriausybės atsako.
„Rusija labai rimtai įsitraukė į šią krizę – politiškai, diplomatiškai, o dabar ir karinėmis priemonėmis, – tuo metu sakė Rusijos pasiuntinys prie JT Vitalijus Čiurkinas. – Dėl to norėtume, kad Assadas irgi reaguotų.“
Su Rusijos vyriausybe susijusios Užsienio ir gynybos politikos tarybos vadovas Fiodoras Lukjanovas sakė, kad Rusijos ir JAV lyderystė jam primena „senus gerus laikus“.
„Praėjus 30 metų po Šaltojo karo pabaigos aiškėja, kad vieninteliai veikėjai, pajėgūs spręsti ir imtis veiksmų, yra Maskva ir Vašingtonas“, – pastebėjo jis.
„Rusija ir Jungtinės Valstijos iš tikrųjų yra vienintelės, pajėgios stumti kariaujančias šalis į taiką, – F. Lukjanovas sakė AFP. – Kitos šalys to nedaro arba nepajėgia to daryti. Tai yra naujoji pasaulio tvarka.“