Pasak ministro Mehmeto Muezzinoglu (Mechmeto Miuezinohlu), dar 125 žmonės buvo sužeisti, o 19 iš jų būklė sunki. Jis pridūrė, kad įvykio vietoje žuvo 30 žmonių, o keturi sužeistieji mirė vietos ligoninėse.

Sprogdinimas Kizilajaus aikštėje buvo antras didelis išpuolis Turkijos sostinės širdyje per mažiau negu mėnesį. Vasario 17 dieną kitam mirtininkui detonavus Ankaroje sprogmenų prikrautą automobilį šalia kariškius vežusių autobusų žuvo 29 žmonės, o atsakomybę dėl tos atakos prisiėmė viena uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) frakcija.

Faktas, kad kovotojai sugebėjo taip greitai surengti naują ataką labai arti premjero biuro, parlamento ir užsienio ambasadų, kelia klausimų dėl Turkijos gebėjimų suvaldyti saugumo grėsmes, keliamas džihadistų judėjimo "Islamo valstybė" (IS) ir kurdų sukilėlių.

Greitosios pagalbos automobiliai vežė žmonės iš tos aikštės, kuri yra svarbus prekybos ir transporto centras, į 10 miesto ligoninių.

Sprogimas nugriaudėjo apie 18 val. 45 min. vietos (ir Lietuvos) laiku. Pasak televizijos „CNN-Turk“, įvykio vietoje žuvo 23 žmonės, supleškėjo keli automobiliai, tarp jų autobusas, taip pat buvo apgadintos aplinkinės parduotuvės.

Provincijos gubernatoriaus biuras nurodė, kad žuvo 32 žmonės, o daugiau nei 100 buvo sužeisti.

„Sprogimo priežastis buvo sprogmenų prikrautas automobilis, (detonuotas) netoli Kizilajaus aikštės", – sakoma oficialiame pranešime.

Vienas saugumo pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP, kad preliminarios tyrimo išvados rodo, jog šis sprogdinimas buvo mirtininko ataka.

Po šios atakos premjeras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davotglu) sušaukė nepaprastąjį saugumo vadovų posėdį, nurodė naujienų agentūra „Dogan“.

Perspėjimai dėl atakų grėsmės

Turkijoje aukšto lygio saugumo parengtis buvo paskelbta po virtinės mirtinų išpuolių, prasidėjusių nuo praeitų metų vidurio. Dėl daugumos jų kaltinama „Islamo valstybė“ - įskaitant spalį įvykdytą dvigubą mirtininkų sprogdinimą Ankaroje, per kurį žuvo 103 žmonės.

Praeitą penktadienį JAV ambasada paskelbė perspėjimą apie galbūt rezgamą sąmokslą atakuoti Ankaros centre, o Amerikos piliečiams buvo patarta vengtis lankytis toje teritorijoje.

Sekmadieninis sprogdinimas buvo įvykdytas Turkijai opiu momentu, kai šalis stengiasi įtikinti Europos Sąjungą paspartinti jos stojimo į Bendriją procesą mainais į Ankaros pagalbą sprendžiant migrantų krizę.

Vasarį surengtą sproginimą Ankaroje įvykdė su PKK susijusi grupė „Kurdistano laisvės sakalai“ (TAK), pareiškusi, kad taip atkeršijo už Turkijos kariuomenės operacijas šalies pietryčiuose, ir perspėjusi užsieniečius turistus ten nesilankyti.

Dvejus metus gyvavusios paliaubos tarp vyriausybės ir kurdų sukilėlių žlugo praeitų metų viduryje, o nuo gruodžio saugumo pajėgos tęsė didelę kampaniją prieš PKK šalies pietryčiuose.

Ankara pažadėjo nušluoti PKK, kurią Turkija ir jos sąjungininkai Vakaruose laiko teroristine organizacija, taip pat nurodė, kad artimiausiu metu bus surengtos "valymo operacijos" kurdiško pietryčių regiono miestuose Juksekovoje, Nusaibine ir Širnake.

Ankaros teismas nurodė uždrausti Turkijos piliečiams naudotis socialiniais tinklais „Facebook“ ir „Twitter“, taip pat užblokavo prieigą prie kai kurių portalų, praneša Reuters. Šis draudimas susijęs su tuo, kad iš įvykio vietos, kur buvo įvykdytas teroro išpuolis, labai plačiai išplito sprogimo aukų nuotraukos.

Galingas sprogimas Turkijos sostinėje
Foto: AFP/Scanpix

Paaiškėjo, kad JAV ambasada dar prieš dvi dienas įspėjo amerikiečius vengti šio rajono.

28 metų Doganas Asikas (Dohanas Ašikas) sakė važiavęs autobusu, kai driokstelėjo sprogimas.

Sprogimo banga mus nubloškė į autobuso galą“, - pasakojo vyras, kuriam buvo sužeistas veidas ir ranka.

Vasario 18 dieną per ataką Ankaroje, nutaikytą prieš kariškius, detonavus sprogmenų prikrautam automobiliui žuvo beveik 30 žmonių.