Socialiniai tinklai tapo pagrindiniu abiejų konflikto pusių – Turkijos ir Rusijos – valdžios mūšio lauku. Kartu į kovą stojo ir abiejų šalių rėmėjai, kiekviena pusė mėgino primesti savo įvykių paaiškinimą.
Internetiniams ginčams įsikarščiavus, klaidinga informacija tobulai panaudota prieš jos kūrėjus, o pasekmės viršijo lūkesčius, rašo „The Daily Beast“. Rusijos gynybos ministras leidosi apgaunamas pateikus jam klaidingą nuotrauką, kurią Rusijos valstybinė žiniasklaida daugiau nei prieš metus naudojo Maskvos dalyvavimui numušant Malaizijos oro linijų lėktuvą paneigti.
Kaip pripažįsta didžioji dalis civilizuoto pasaulio, šį keleivinį lėktuvą 2014 m. liepos mėn. virš Rytų Ukrainos numušė Rusijos remiami separatistai ir beveik niekam nekyla jokių abejonių, kad prie lėktuvo numušimo prisidėjo Rusijos karinės technikos specialistai, panaudoję priešlėktuvinę raketų sistemą „Buk“.
Per katastrofą žuvo visi lėktuve buvę beveik 300 skirtingų tautybių keleiviai ir įgulos nariai.
Kremlius bandė ieškoti pačių įvairiausių atpirkimo ožių, tarp kurių ir ukrainiečių „Su-25“ ir „Su-27“ naikintuvai, bomba lėktuve, mėginta įpiršti versiją, pagal kurią lėktuvui numušti panaudota „Buk“ raketų paleidimo sistema, tačiau ji buvo tokio modelio, kokio, kaip buvo teigiama, Rusijos kariuomenė jau nebenaudoja, tokiu būdu duodama užuomina, kad tokią raketų paleidimo sistemą galėjo vis dar turėti ir panaudoti Ukrainos kariuomenė.
Pirmasis rimtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino vadovaujamos šalies valdžios mėginimas užkrauti kaltę dėl šios katastrofos ant bet ko, tik ne Rusijos pečių įvyko populiariausio šalies televizijos kanalo „Pervyj kanal“ eteryje, kai buvo parodytas, kaip teigta, Vakarų žvalgybinio palydovo užfiksuotas vaizdas, neva patvirtinantis versiją, kad MH17 reisą vykdžiusį Malaizijos oro linijų lėktuvą numušė ukrainiečių „Su-27“.
Vis dėlto ši nuotrauka tuoj pat buvo pripažinta klastote, padaryta iš „Google Earth“ vaizdų pasitelkus „Photoshop“ programą.
Panašu, kad Rusijos valdžia nelabai tesistengė ginčytis, nes šiuo metu jau teigia sutinkanti su versija, kad lėktuvas buvo numuštas iš „Buk“ sistemos, tačiau kaltinimus panaudojus šią sistemą vis dar verčia Ukrainai.
2015 m. lapkričio 24 d. du turkų naikintuvai „F-16“ sąmoningai ir tikslingai numušė rusų karinį lėktuvą „Su-24“, kuris trumpam buvo pažeidęs Turkijos oro erdvę. Pasipylė nauja „palydovų užfiksuotos medžiagos“ lavina, neva patvirtinanti, kad Rusijos kariniai lėktuvai mažų mažiausiai nepažeidė Turkijos oro erdvės, o Ankara savo ruožtu į šią provokaciją atsakė tikindama, kad priemonės, kurių tąkart imtasi, buvo neišvengiamos.
Į socialinio tinklo „Twitter“ paskyrą @sputnik_intl, kurioje šaipomasi iš Rusijos valstybinio naujienų kanalo „Sputnik“ publikuojamų tekstų antraščių, incidento dieną, t.y. lapkričio 24 d. įkelta nuotrauka, kurioje neva užfiksuotas rusų „Su-24“ lėktuvas, skrendantis virš Sirijos teritorijos ir neva be jokios priežasties užpultas Turkijos karinių oro pajėgų.
Šis įrašas – akivaizdi parodija ir priminimas apie visiems dabar jau puikiai žinomą „Sputnik“ klastotę, publikuotą po Malaizijos oro linijų keleivinio lėktuvo katastrofos. Šį kartą paskubomis nubrėžta Sirijos ir Turkijos teritorijas neva skirianti linija atsirado ant tos pačios „Pervyj kanal“ publikuotos „Google Earth“ nuotraukos.
Neilgai trukus po šio įrašo pasirodymo socialiniame tinkle du iraniečių naujienų leidiniai, kurių vienas priklauso „Basij“ sukarintoms pajėgoms, o kitas – su Irano revoliucinės gvardija siejamas leidinys „Fars News“, taip pat turkų laikraštis „Cumhurriyet“ išpublikavo istorijas, o padirbta „Sputnik“ medžiaga panaudota kaip Rusijos valdžios pripažintas įrodymas. Po to sekė kita defensionem.com pateikta versija.
Šios istorijos nepraleido ukrainiečių tinklaraštininkas, jau anksčiau išgarsėjęs klaidinančių naujienų atskleidimu, taip pat ir Rusijos gynybos ministerijos valdomas televizijos kanalas „Zvezda“, nepraleidęs progos išteisinti „Su-24“ ir „atskleisti“ Vakarų užmačias siekiant suversti kaltinimus niekuo dėtai Rusijai dėl dar vienos ore įvykusios katastrofos.
„Zvezda“ taip ir nesusivokė, kad remiasi pačios Rusijos sufabrikuota medžiaga iš ankstesnio tarptautinio incidento, o jei ir susivokė, jai paprasčiausiai tai neberūpėjo, o klaidinantis vaizdas buvo įkeltas į šio televizijos kanalo paskyras socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „VKontakte“. Kitaip tariant, Rusija nesugebėjo atpažinti savo pačios melo.
Daugelis Rusijos stebėtojų nepraleido pro akis šios skandalingos kvailystės, komentavo šią informaciją socialiniuose tinkluose, tačiau tai jau nebebuvo svarbu. Ši istorija ir atitinkamos žinutės socialiniuose tinkluose vis dar pasiekiamos, informacijos niekas nekoregavo.
Iš šių melagysčių derėtų pasimokyti. Kremliaus dezinformavimo tikslas nėra parodyti žmonėms tiesą. Siekiama sukurti įtikinamą atsakomąjį puolimą reaguojant į galimą tiesą, kuris tiktų konkrečiam laiko periodui. Dėl šios priežasties priešinamasi bet kokiam empiriniam tyrimui, galinčiam atskleisti Rusijos kėslus, yra aršiai priešinamasi panaudojant visas įmanomas priemones.
Net ir neginčijamų įrodymų akivaizdoje Rusijos gynybos ministerija vis tiek nenori pripažinti sufabrikavusi nenuginčijamą melagystę, akis badančią tik tol, kol pasirodo nauja klaidinanti medžiaga.
Kremliaus klastotės ar „išradimai“ XXI amžiuje nėra skirti gyvuoti amžinai, nes jie reikalingi trumpalaikiams tikslams pasiekti. Derėtų nepamiršti, kad iš pradžių Kremlius neigė siuntęs karinį lėktuvą į Siriją, o dabar neigia, kad rusų karinis lėktuvas pažeidė Turkijos oro erdvę.
Visi teigę, kad Rusija planuoja karinę intervenciją į Siriją prisidengdama Sirijos prezidento Basharo al Assado prašymu suteikti pagalbą dar prieš oficialų šio fakto patvirtinimą rizikavo užsitraukti Kremliaus „trolių“ kariuomenės rūstybę.
Rusija tada dar nebuvo pasirengusi prisipažinti dalyvaujanti kare. Jai nerimą kėlė įtarimai, kad NATO ar Jungtinės Valstijos, siekdamos užkirsti kelią intervencijai, galėtų paskelbti neskraidymo zoną virš Idlibo ir Alepo provincijų 2015 m. vasarą, t.y. anksčiau nei Latakijoje buvo įkurdintos Rusijos karinių oro pajėgų bazės, iš kurių į orą pakilo pirmasis „Su-24“, skirtas Sirijos opozicijai bombarduoti, nes visi planai tada galėjo žlugti.
Taigi šio plano egzistavimo galimybė ar tikimybė tapo Rusijos nacionalinio saugumo reikalu, o tie, kurie išdrįso apie tai kalbėti, vadinti panikos kėlėjais ir apgavikais. Savaime suprantama, tie patys „troliai“, neigę Rusijos dalyvavimą Sirijos kare netrukus ėmė ginti šį karą ir tikinti, kad taikomasi tik į „Islamo valstybės“ pozicijas.
Putinistinė propaganda - tai amnezinis vodevilis, kai kiekvienas pasirodymas prieštarauja ankstesniajam. Vakarykštis melas nebesvarbus, nes kai visi jį pastebės, jau bus išaušusi rytojaus melo diena.