Tai gali patvirtinti 10 mėnesių Sirijoje praleidęs 27-erių Kosovo albanas Arbenas. Jaunas vyras tikina matęs, kaip konflikto zonoje gera valia virsta smurtu prieš taikius gyventojus, kurie vis labiau ima bijoti iš užsienio atvykstančių kovotojų, tokių kaip jis.

Arbenas papasakojo, kaip konflikto zonoje daryti vaizdo įrašai įkvėpė jį 2013 m. gegužės mėn. vykti į Siriją, rašo rferl.org. Vis dėlto jis pripažįsta, kad netrukus idealistiškas kovos su Sirijos prezidento Basharo al Assado režimu įsivaizdavimas griuvo, kai jis suvokė, kad kova vyksta tarp galingų konkuruojančių vadų.

„Kiekvienas iš jų norėjo teritorijos sau, vaikai ir moterys niekam nerūpėjo, niekas nebuvo saugus“, - įspūdžiais iš konflikto zonos dalijosi Arbenas.

Savo tikro vardo atskleisti nepageidavęs vyras taip pat nepanoro įvardinti tikslios vietos, kurioje buvo (tik paminėjo buvęs šalia Alepo), ir grupuotės, su kuria kovojo. Antras pagal dydį šalies miestas atsidūręs aršių kovų tarp Sirijos režimo pajėgų ir netvirtos sukilėlių koalicijos grupių centre.

Sukilėlių pusėje kovoja Laisvosios Sirijos armija, su „Al-Qaida“ siejama organizacija „Al-Nusra Front“, taip pat teroristinė „Islamo valstybės“ grupuotė. Arbeno teigimu, su taikiais gyventojais žiauriausiai elgiasi islamistinė „Al-Nusra Front“ grupuotė ir „Islamo valstybė“.

„Al-Nusra“ pasiimdavo žmonas tų, prieš kuriuos kovodavo, taip pat jie plėšė namus“, - pasakojo jis.

Vyras patikino baisėjęsis šiais dalykais, o taikūs gyventojai buvo taip išgąsdinti užsienio kovotojų, kad niekas jais nepasitikėjo. Sirijoje kovojusio vyro teigimu, iš pradžių, kai jis atvyko į Siriją, visi juos pasitiko su sveikinimais, tačiau vėliau požiūris į juos pasikeitė, visi buvo išsigandę.

2015 m. viduryje į Kosovą grįžęs Arbenas - vienas iš daugybės jo tėvynainių, dalyvavusių Sirijos pilietiniame kare. Kosovo laikraščiuose teigiama, kad tokių šios šalies gyventojų yra šimtai, o daugelis į konfliktą įsitraukė pasukę radikaliojo islamo keliu.

Arbeno kelias buvo kitoks. Jis tikina susidomėjęs Sirija dėl asmeninių patirčių 1998-1999 m. Kosovo konflikte, kurio metu tuometinio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus pajėgos išvarė šimtus tūkstančių etninių albanų iš Kosovo Belgradui mėginant numalšinti sukilimą.

„Kai vyko Kosovo karas, buvau vaikas, taigi norėjau pasiūlyti humanitarinę pagalbą mažiems vaikams ir šeimoms Sirijoje“, - pasakojo Arbenas. Jo teigimu, lemiamu veiksniu tapo ne religija. Jis tikina tuo metu lankęsis vietinėje mečetėje, tačiau tai darydavęs nereguliariai, nes daug laiko skyrė darbui internetinėje kavinėje.

Nelegaliai Turkijos sieną kirtęs ir Sirijoje atsidūręs vyras iš pradžių jautėsi gerai. Jam teko remontuoti pabėgėlių stovyklas, mokyklas ir atlikti kitus tvarkymosi darbus, taigi jis jautėsi padedantis Sirijos gyventojams.

„Tačiau vėliau kiekvieną rytą mums buvo rengiami mokymai, buvo ruošiami suteikti humanitarinę ir karinę pagalbą, mus mokė naudotis AK-47 ginklais, lankiau mokymus, tačiau nedalyvavau kovose“, – patikino jis.

Arbenas pasakojo, kad į frontą jis išsiųstas nebuvo, nes vis dar laikytas nepatyrusiu naujoku. Vis dėlto jis matė aplink vykstančias aršias kovas, įskaitant savižudžių susisprogdinimus mokyklose ir mečetėse.

Jo teigimu šie sprogdinimai buvo skirti vietos gyventojams įbauginti, kad jie paklustų galią plėsti trokštantiems kovų vadams.

Vyras tikina, kad jam nusišypsojo sėkmė, nes po 10 mėnesių pavyko ištrūkti iš Sirijos. Vis dėlto prieš palikdamas grupuotę jis turėjo paneigti kilusius įtarimus dėl jo išvykimo. Jis teigia stengęsis įtikinti vadus, kad jo tėvai serga, todėl maldavo, kad jam būtų leista sugrįžti namo ir jais pasirūpinti.

Grįžęs į Kosovą Arbenas nutraukė visus ryšius su Sirijoje besikaunančia grupuote. Paklaustas, ar ryžtųsi pakartoti tai, ką padarė, jis purto galvą.

„Niekada, gailiuosi ten vykęs, o dabar grįžęs nenoriu nieko girdėti apie Siriją ir nebežiūriu tų vaizdo įrašų“, - patikino jis. „Stebiuosi, kad atsiranda tokių, kuriuos sudomina galimybė kovoti, atsiranda netgi moterų, tai neturi nieko bendro su islamu“, - pridūrė jis.