Vokietijos žiniasklaida teigia, kad 2014 metais toje 8-ajame dešimtmetyje pastatytoje elektrinėje įvykęs incidentas buvo rimtesnis nei pranešta anksčiau ir kad tada vanduo išvedė iš rikiuotės vieną elektrinę kontrolės sistemą, todėl operatoriai buvo priversti skubiai stabdyti reaktorių.

„Tas incidentas dar kartą parodo, kad esama gerų priežasčių mūsų reikalavimui, jog Prancūzijos vyriausybė pašalintų Fesenheimą iš energetinės sistemos“, – sakė Vokietijos aplinkos ir branduolinio saugumo ministrė Barbara Hendricks.

„Ne kartą raginau tai (padaryti), paminėdama sienos tarp Prancūzijos ir Vokietijos regiono populiacijos teisėtą susirūpinimą, ir toliau tai darysiu“, – sakė ministrė.

Jos atstovas anksčiau sakė: „Ši elektrinė yra labai sena, pernelyg sena, kad vis dar veiktų... Tokius senus reaktorius laikome rizika saugumui“.

Prancūzijos branduolinio saugumo agentūra atsakė, kad „branduolinio saugumo požiūriu nėra priežasčių uždaryti Fesenheimo elektrinę“.

„Yra energetikos politikos sprendimai vyriausybei, kurie gali nuvesti prie kitokių pasirinkimų“, bet saugumas minimoje elektrinėje „bendrai yra patenkinamas“, sakė agentūros Strasbūro padalinio vadovė Sophie Letournel.

Prancūzija ir Vokietija yra artimos politinės partnerės Europos Sąjungos (ES) branduolyje, bet energetikos srityje pasirinko labai skirtingus kelius.

Prancūzija, kuri daugiau kaip 75 proc. elektros gauna iš atominių elektrinių, yra pirmaujanti atominės energetikos propaguotoja tarptautinėje arenoje.

Vokietija, kur visuomenė atominei energetikai ėmė nepritarti po 1986 metų Černobylio katastrofos, prieš penkerius metus – po Fukušimos incidento Japonijoje – nusprendė palaipsniui atsisakyti atominės energetikos.

Avarinis stabdis

Vokietijos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad prancūzų operatoriai 2014 metų balandžio 9 dieną, kai vanduo Fesenheimo elektrinėje išvedė iš rikiuotės vieną iš dviejų paralelinių reaktoriaus saugumo sistemų, buvo laikinai praradę visišką 1-ojo reaktoriaus kontrolę.

Tada jie nusprendė įleisti į reaktoriaus aušinimo sistemą boro ir ta procedūra pranešimuose buvo lyginama su „avariniu stabdžiu“.

Prancūzijos branduolinio saugumo agentūros oficialiuose pranešimuose boro panaudojimas nebuvo minimas, teigė žiniasklaida.

„Nežinau jokio kito atvejo, kad koks nors reaktorius čia, Vakarų Europoje, būtų patyręs incidentą, kuomet reikia jį stabdyti naudojant borą“, – sakė branduolinio saugumo ekspertas Manfredas Mertinsas.

Tačiau Vokietijos aplinkos ministerijos atstovas sakė, kad tie pranešimai yra perdėti, ir pabrėžė, kad, Vokietijos nuomone, prancūzų operatoriai niekada nebuvo praradę galimybės sustabdyti reaktorių kontroliuojamu būdu.

Fesenheimo elektrinėje yra du 900 megavatų reaktoriai, ji veikia nuo 1977-ųjų. Tai seniausia tebeveikianti atominė elektrinė Prancūzijoje. Dėl jos amžiaus aktyvistai jau seniai ragina ją visam laikui uždaryti.

Saugumo problemos

Fesenheimas yra ne vienintelė Prancūzijos elektrinė, kelianti nerimą šios šalies kaimynėms.

Liuksemburgas ir Vokietija taip pat reiškė susirūpinimą dėl elektrinės Katnome. Liuksemburgas perdavė Europos Komisijai Vokietijos žaliųjų partijos užsakytą studiją, kurioje išvardytos „tos elektrinės saugumo problemos“.

Tuo tarpu Šveicarijos Ženevos kantonas trečiadienį pateikė skundą dėl Prancūzijos atominės elektrinės Biužė, Eno regione, kuria „sąmoningai keliamas pavojus kitų gyvybei ir teršiami vandenys“.

Šio teisinio veiksmo buvo imtasi po kartotinių Šveicarijos reikalavimų Prancūzijai uždaryti šią atominę elektrinę.

Biužė elektrinė, kuri taip pat veikia nuo 8-ojo dešimtmečio, kėlė susierzinimą Ženevai, kuri taip pat ginčija Prancūzijos energetikos gigantės EDF planus ten pat – vos už 70 km nuo šio Šveicarijos kantono – statyti branduolinių atliekų saugyklą.

Prancūzija pažadėjo iki 2025 metų priklausomybę nuo atominės energetikos sumažinti nuo daugiau kaip 75 proc. iki 50 proc., uždarant 24 reaktorius ir didinat priklausomybę nuo atsinaujinančių energijos išteklių.

Prezidentas Francois Hollande'as pažadėjo uždaryti Fesenheimo elektrinę iki to laiko, kai 2017-aisiais baigsis jo penkerių metų kadencija.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)