Graikijos pasienyje su Makedonija kaupiantis tūkstančiams pabėgėlių ir padėčiai kasdien aštrėjant, Austrijos adresu pasipylė Vokietijos, Graikijos ir ES vadovų priekaištai. Tačiau Austrija savojo kurso laikosi kietai, į kritiką atsakydama kritika.
Austrijos federalinis kancleris Werneris Faymannas priminė kritikams, jog Austrija praėjusiais metais priėmė 90 tūkst. politinio prieglobsčio ieškotojų, taigi skaičiuojant vienam šalies gyventojui – daugiau nei Vokietija.
„Jei visos šalys būtų priėmusios tokį santykinai didelį pabėgėlių kiekį, Europoje būtume galėję suteikti prieglobstį dviems milijonams žmonių“, – aiškino jis.
Graikija veikė tarsi kelionių biuras
„Balkanų kelio“ blokada Makedonijos pasienyje skaudžiausiai palietė pačius pabėgėlius, be to, labai apsunkino Graikijos padėtį: ją užgriuvo dešimčių tūkstančių žmonių apgyvendinimo ir išlaikymo našta.
Tačiau ilgą laiką tą naštą tempusi Austrija neskuba užjausti Graikijos: juk iki šiol Graikija nei rimčiau stengėsi apsaugoti savo sienas, nei rūpinosi dorai registruoti migrantus.
„Negali būti, kad Graikija veikia tarsi kelionių biuras, visus pabėgėlius siųsdama toliau“, – teisindamas savo sprendimą ES prezidentui Donaldui Tuskui, argumentavo Austrijos kancleris W. Faymannas. Austrija tokiu būdu buvo atsidūrusi nelyginant tarp girnų: iš vienos pusės į ją tūkstančiais plūsta žmonės, o iš kitos – nenoriai juos įsileidžia Vokietija, dėl ko šalyje protarpiais susikaupdavo arti 20 tūkst. tranzitinių migrantų.
Vokietija nesugeba įsivesti limitų pabėgėliams
Dramatišką padėtį Graikijos ir Makedonijos pasienyje Angela Merkel įvertino kaip neišvengiamą vienašališko, solidarumo dvasios neatitinkančio Austrijos veikimo pasekmę.
„Tai ne mano Europa“, – išreiškė kanclerė savo nusivylimą, praėjusį sekmadienį kalbėdama Vokietijos televizijos laidoje, kurią veda Anne Will.
Tačiau Austrijos vadovai dėl pabėgėlių susitvenkimo Makedonijos pasienyje kaltina pirmiausia pačią Vokietiją, migrantų krizėje neturinčią aiškaus kurso, nesugebančią įsivesti limitų pabėgėliams. O vidaus reikalų ministrė Johanna Mikl–Leitner, priminė, kad stabdydama migrantus, Austrija tai daro ir Vokietijos labui.
Pasak Austrijos kanclerio, socialdemokrato W. Faymanno, vokiečiai gali nusistatyti dienos kvotas ir pabėgėlius pasiimti tiesiai iš Graikijos, Turkijos ar Jordanijos.
Arba gali pabėgėliams išduoti tranzito sartifikatus, tuomet Austrija jiems leis kirsti savo šalies teritoriją, – aiškino W. Faymannas trečiadienio interviu didžiausiam Austrijos dienraščiui „Krone“. Ir perspėjo kaimynus: „Austrija nebebus Vokietijos laukiamuoju. Mes visomis jėgomis ginsimės“.
Tokios maištingos intonacijos Austrijos vadovo pasisakymuose turėtų nemaloniai nustebinti A. Merkel, nes W. Faymannas anksčiau buvo ištikimas jos sąjungininkas.
„Jis ateina be nuomonės, o išeina su mano nuomone“, – taip apie Austrijos kanclerį neva yra sakiusi A. Merkel vienų ES derybų metu, ir šį vertinimą austrų spauda ne sykį citavo, priekaištaudama šalies vadovui dėl savos pozicijos neturėjimo.
Iš Europos Sąjungos komisijos greitų sprendimų negali tikėtis
Vokietijos kanclerė nenuilsta kartoti, kad pabėgėlių krizę įmanoma spręsti tik europiniu lygiu. Tačiau vilčių dėl tokio sprendimo artimiausiu metu Austrija nebepuoselėja.
Pasak jos vadovų, būtent Europos Sąjungos komisijos neveiklumas privertęs juos patiems imtis iniciatyvos ir žengti atitinkamus žingsnius migracijos srautams sutramdyti.
Dabar Makedonijos pasienyje susidariusi padėtis tik atskleidžia „ES komisijos bejėgystę“, prie ko, savo ruožtu, esmingai prisidėjo Vokietija, – įvertino Austrijos gynybos ministras Hansas Peteris Doskonzilas. O kol nebus rastas sprendimas europiniu mastu, Austrija ir toliau tęs pradėtas priemones.
Jam pritarė ir Austrijos vidaus reikalų ministrė J. M.–Leitner, Vokietijos televizijai patikinusi, kad Austrija neatsitrauks nuo savo kurso. Dėl Makedonijos pasienyje susidariusios padėties kaltos esančios visos ES šalys, Austrija savo dalį prieglobsčio ieškotojams įvykdžiusi su kaupu.
Policijos priemonių Makedonijos pasienyje ji nenorėjo komentuoti. Tačiau pridūrė: „Negali būti, kad pabėgėliai prievarta mėgina įsiveržti per valstybės sieną.“
Migrantai ieško ne saugumo, o ekonomiškai geresnės ateities
Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas didelės užuojautos pabėgėliams nejaučia.
Interviu dienraščiui „Süddeutsche Zeitung“ jis reikalavo padidinti spaudimą Atėnams, kad pabėgėliai būtų geriau aprūpinami registracijos centruose.
„Privalom sustabdyti Graikijos praktikuotą netrukdomą pabėgėlių kreipimą šiaurės link. Nepriimtina, kad tie, kas pasiekė Graikiją, automatiškai gali keliauti toliau.“
S. Kurzas konstatavo, jog nėra jokio pagrindo bėgti iš saugios Graikijos. Ir pridūrė: „Kuo greičiau mes juos sustabdysim, tuo greičiau nutrauksim tą nesiliaujantį srautą, nes juk žmonės leidžiasi į kelią ne tam, kad gyventų Lesbo pabėgėlių stovykloje, o tikėdamiesi įsikraustyti į butą Berlyne“.
Ir tas kelias jiems privalo būti užkirstas. Niekas neturi teisės pasirinkti, kurioje Bendrijos šalyje ieškos politinio prieglobsčio.
O kanceliarijos ministras Josefas Ostermayeris pakomentavo: „Tai mūsų signalas, kad Europa tokio veržimosi į ją ilgainiui negalės pakelti.“ Žinoma, tai signalas su šiurpiais vaizdais.
S. Kurzas sakėsi suprantantis Europos nenorą tokius vaizdus matyti. Tačiau, pasak jauno Austrijos užsienio reikalų ministro, „moraline prasme nėra vertingiau“, jei pabėgėliai bus sulaikomi Turkijoje, o ne Graikijos pasienyje su Makedonija.
Kad Austrijos išskaičiavimas tokiomis negailestingomis priemonėmis atgrasyti migrantus veikia, rodo „Spiegel“ žurnalistų pokalbiai su pasienyje užstrigusiais ir didžiai nusivylusiais pabėgėliais. „Jei būtume žinoję, būtume likę Sirijoje“, – sakė siras Adel, drauge su dviem vaikais ir žmona norintis pasiekti Vokietiją, į kurią prieš penkis mėnesius nusiuntė savo vyriausiąjį penkiolikametį sūnų. Ir pridūrė: „Visiems savo giminaičiams sakom: pasilikit ten, kur esat!“
Tai tie patys žodžiai, kuriais į potencialius migrantus ketvirtadienį kreipėsi ES Vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
