Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas įsakė šalies branduolinį arsenalą laikyti parengtą „bet kuriuo metu“ panaudoti išankstiniam smūgiui – kaip ir prognozuota, griebęsis karingos retorikos po to, kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba paskelbė naujas griežtas sankcijas Pchenjanui.
„Esant ekstremaliai situacijai, kai JAV imperialistai piktnaudžiauja savo karine įtaka ir spaudžia kitas šalis ir žmones pradėti karą ir katastrofą, vienintelis būdas mūsų žmonėms apsaugoti suverenumą ir teisę gyventi, yra branduolinės galios kiekio ir kokybės didinimas bei galios pusiausvyros realizavimas“, – KCNA cituoja šalies vadovą.
Jis taip pat perspėjo, kad padėtis padalytame Korėjos pusiasalyje tapo tokia pavojinga, kad Pchenjanui savo karinėje strategijoje reikia susitelkti į „išankstinį puolimą“.
Tokia Šiaurės Korėjos karinga retorika tapo jau įprasta padidėjusios įtampos laikotarpiais.
Yra žinoma, kad Šiaurės Korėja turi nedidelį branduolinių užtaisų arsenalą, bet ekspertai nesutaria dėl Pchenjano galimybių pasigaminti pakankamai mažų kovinių galvučių, kurias galėtų nešti balistinės raketos.
KCNA pranešime sakoma, kad Kim Jong Unas pastarąjį pareiškimą išsakė ketvirtadienį, stebėdamas naujos didelio kalibro raketų salvinės ugnies sistemos bandymą, surengtą praėjus kelioms valandoms po to, kai JT Saugumo Taryba vienbalsiai priėmė rezoliuciją, numatančią sankcijas Šiaurės Korėjai už jos neseniai įvykdytą branduolinio užtaiso bandymą ir didelio nuotolio raketos paleidimą.
Pietų Korėjos gynybos ministerija nurodė, kad Šiaurė ketvirtadienį iš savo rytinės pakrantės paleido šešias raketas, kurios nuskriejo apie 100–150 km ir nukrito į jūrą.
Trečiadienio vakarą priimtoje JT rezoliucijoje, kurios tekstą parengė JAV, numatytos griežčiausios sankcijos iš kada nors paskelbtų Pchenjanui dėl jo vykdomos branduolinio ginklavimosi programos. Jeigu tos sankcijos bus veiksmingai įgyvendinamos, jos turėtų daryti reikšmingą ekonominį spaudimą Kim Jong Uno režimui.
Galios konsolidavimas
Kalbant apie branduolinius ginklus, manoma, kad Šiaurės Korėja savo pajėgumų nėra išbandžiusi. Kaip sakė vienas JAV pareigūnas, režimas išbandė tuos branduolinius įtaisus, kurie buvo sumažinti. JAV pareigūnai laikosi nuomonės, kad Šiaurės Korėjos pareiškimas yra tiesa, mat negalima rizikuoti jo neįvertinant, tačiau šis pareiškimas nėra patikrintas.
Šiaurės Korėja taip pat išbandė ilgo nuotolio raketas, tačiau ne iki galo. Pavyzdžiui, ji neišbandė raketų sugrįžimo. Be to, Šiaurės Korėja nesujungė branduolinio įrenginio su ilgo nuotolio raketa, ir JAV nežino, ar Šiaurės Korėja tai darys iš pradžių neišbandžiusi.
„Čia kyla grėsmė, mano požiūriu, čia yra daug triukšmingo gąsdinimo, – įsitikinęs branduolinį nusiginklavimą palaikančios grupės „Ploughshares Fund“ vykdantysis direktorius Philipas Yunas. – Kad jie keltų grėsmę, jie turi turėti ketinimų ir turi turėti pajėgumų. Jei visiškai atvirai, nemanau, kad jie turi ir viena, ir kita“.
Ph. Yunas CNN sakė, kad pastarasis pranešimas gali būti skirtas vidinei politikai.
„Kim Jong Uno laukia didelis partijos suvažiavimas, kuris turi įvykti gegužę. Ir visa tai jam, vėlgi, yra papildomas galios konsolidavimas. Jis norės atsikratyti bet kokių priešų, kuriuos gali turėti, ir pateisinti jų atsikratymą. Ir tai yra proceso dalis, kai jis gali padidinti spaudimą, sustiprinti savo kontrolę šalies viduje ir mosikuoti savo mandatu „apsaugoti tėvynę“. Ir visa tai tarsi padeda jam šalies viduje, nors mums čia tai gali neatrodyti tiesa“, – sakė Ph. Yunas.
Jis pažymėjo, kad nemano, jog šiaurės korėjiečiai linkę į savižudybę: „Jie žino, kad jeigu įvykdys prevencinį puolimą ar panaudos savo branduolinius ginklus, liausis egzistavę“.
DELFI primena, kad šių metų pradžioje Šiaurės Korėja pareiškė sėkmingai atlikusi vandenilinės bombos bandymą, nors tarptautiniai ekspertai tą žinią įvertino skeptiškai.
Per vandenilinės bombos sprogimą didžiausią energijos kiekį atpalaiduoja termobranduolinės sintezės, o ne branduolių skilimo grandininės reakcijos, todėl tokie užtaisai būna daug galingesni negu paprastesnės konstrukcijos atominės bombos.