Migrantai ėmė stovykloje svaidyti akmenis, tad riaušių policijai teko panaudoti ašarines dujas. Mažiausiai dvylika lūšnų buvo padegta, skelbia bbc.com.
Griovimo komandos vykdė darbus pietinėje stovyklos dalyje, apgyvendintų lūšnų nelietė. Valdžia planuoja migrantus perkelti į priėmimo centrus. Stovyklos gyventojai, daugiausiai atvykėliai iš Artimųjų Rytų, Afganistano ir Afrikos, tikisi kirsti Lamanšo sąsiaurį. Mėgindami patekti neteisėtai, dažnai jie naudojasi prekeivių žmonėmis paslaugomis.
Pirmadienį, vasario 29 dieną, griovimo būriai pajudėjo per „Džiungles“. Jie buvo pasitikti su pasipriešinimu. Keletas migrantų, siekdami atidėti iškeldinimus, ėmė svaidyti akmenis.
Valdžia mėgina paskatinti žmones persikelti į oficialias apgyvendinimo patalpas, kurios suteikiamos vietoj netoliese esančių laivybos konteinerių, kurie paversti laikinu būstu. Tačiau dauguma pabėgėlių atsisakė šio pasiūlymo, baimindamiesi, kad jie bus priversti prašyti prieglobsčio Prancūzijoje.
Vis dar neaišku, kur dabar eis tie šimtai migrantų, kurie buvo iškeldinti.
Jie bijo, kad dėl šių pokyčių jie bus priversti duoti savo pirštų atspaudus ir prašyti prieglobsčio Prancūzijoje, nors svajoja pasiekti Jungtinę Karalystę.
Valdžia mano, kad iškeldinimo planai palies apie tūkstantį migrantų, nors humanitarinės organizacijos tikina, kad čia gyvena gerokai daugiau žmonių.
Išėjo su geležiniais strypais
Pasak BBC reporterės Annos Holligan, susidūrimai tęsėsi ir pirmadienio vakarą, kai grupės migrantų iš krūmynų leidosi prie greitkelio, vedančio Kalė uosto link. Prancūzijos žiniasklaida teigia, kad apie pusantro šimto žmonių, kai kurie su geležiniais strypais rankose, išėjo į kelią stabdyti transporto priemonių.
Riaušių policija vertė juos grįžti atgal į stovyklą. Prieš tai stovykloje degančioms lūšnoms užgesinti buvo panaudota vandens patranka.
Pirmadienį buvo išmontuota apie 100 namų, griovimo komandos tikėjosi sugrįžti kitą rytą.
Pasak policijos, per neramumus buvo suimti mažiausiai keturi žmonės, tarp jų ir aktyvistai iš Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios grupės „No Borders“.
J. Kerry: migrantų krizė – pasaulinė problema
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pažadėjo Vokietijai Vašingtono paramą pabėgėlių krizės akivaizdoje. Pabėgėlių iš konflikto teritorijų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje srautas yra „pasaulinė problema“, – pareiškė jis pirmadienio vakarą Vašingtone po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministru Franku Walteriu Steinmeieriu. „Tai išbandymas mums visiems“, – akcentavo J. Kerry, kurį cituoja agentūra AFP.
J. Kerry gyrė Vokietijos pasiruošimą praėjusias metais priimti 1,1 mln. pabėgėlių. Berlynas esą demonstruoja „beprecedentes pastangas rūpintis atvykėliais ir yra labai dosnus“.
JAV pernai priėmė mažiau nei 2 000 Sirijos pabėgėlių. JAV prezidento Baracko Obamos planai šiais biudžetiniais metais, kurie baigsis spalį, priimti mažiausiai 10 000 sirų, sulaukė respublikonų Kongrese bei kai kurių valstijų pasipriešinimo. Vis dėlto Vašingtonas yra didžiausias pagalbos pabėgėliams donoras kaimyninėse Sirijos šalyse, skyręs 5 mlrd. dolerių.
Po dramatiškų scenų pirmadienį Makedonijos ir Graikijos pasienyje F. W. Steinmeieris dar kartą pareikalavo pabėgėlių krizės sprendimo Europos mastu. „Visi matė vaizdus. Ir šie vaizdai yra įrodymas, kad galima bandyti Europoje eiti savo nacionaliniu keliu, tačiau kad tai nėra sprendimas“, – sakė ministras.
Kelioms Balkanų šalims uždarius sienas, apie 300 pabėgėlių pralaužė užtvarus tarp Graikijos ir Makedonijos. Makedonų policija panaudojo ašarines dujas, nukentėjo vienas pareigūnas ir dešimtys pabėgėlių.
„Kas bus laimėta, jei mes viena valstybę, tarkime, Graikiją, apkrausime visa pabėgėlių problema?“ – klausė F. W. Steinmeieris. Paaštrėjus padėčiai pasienyje tarp Graikijos ir Makedonijos esą būtina „su dar didesnėmis ambicijomis ieškoti bendrų europietiškų sprendimų“.
