„Vokietija turi apsispręsti, kokius signalus nori siųsti“, – po susitikimo per spaudos konferenciją sakė Austrijos vidaus reikalų ministrė Johanna Mikl - Leitner.
Dauguma migrantų, iš Graikijos norinčių pasiekti Vokietiją, pakeliui kerta vakarines Balkanų šalis.
„Šiuo metu jie (Vokietija – aut. past.) siunčia tokius signalus: jie leidžia Graikijai laikytis atvirų durų politikos, kita vertus, jie reikalauja, kad Austrija sustabdytų visus, norinčius keliauti į Vokietiją“, – teigė ji.
„Reikia pasirinkti vieną iš šių strategijų“, – pareiškė ministrė.
„Dabar turime sustabdyti šį antplūdį. Tai visos Europos Sąjungos (ES) išlikimo klausimas“, – pridūrė ji.
„Europa vis dar neturi sprendimo. Dėl šios priežasties turime imtis nacionalinių priemonių“, – kiek anksčiau sakė Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas.
Į šį susitikimą nebuvo pakviesta nei Vokietija, pernai priėmusi daugiau kaip 1 mln. migrantų, nei Graikija, kuri yra pradinis migrantų patekimo į Europą taškas.
Abi šios valstybės kritikavo Vienoje įvykusias derybas.
Migracijos kelyje esančių Balkanų šalių lyderiai paragino sugriežtinti sienos apribojimus, kol Europa neturi vieningo migrantų krizės sprendimo.
J. Mikl - Leitner pažymėjo, kad susitikimo Vienoje tikslas taip pat yra sukelti „spaudimą“ dėl bendros Europos strategijos.
„Bendradarbiavimas su Balkanų šalimis atitinka ne tik šių valstybių, bet ir pačios ES interesus. Norime sukelti spaudimą ir būtinybę“, – jos žodžius citavo naujienų agentūra AFP.
Susitikime Vienoje dalyvavo Albanijos, Bosnijos, Bulgarijos, Kosovo, Kroatijos, Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos ir Slovėnijos užsienio bei vidaus reikalų ministrai.
Savo bendrame pareiškime šios šalys teigė, kad reikia žymiai apriboti migraciją Vakarų Balkanų maršrutu, nes jos yra užtvindytos.
Vengrijos premjeras piktinasi „agresyviu“ Berlyno tonu
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį pasmerkė „šiurkštų ir agresyvų“ Vokietijos toną sprendžiant Europos pabėgėlių krizės klausimus, taip pat Berlyno pasiūlytas nacionalines migrantų parskirstymo kvotas, kurioms Budapeštas įnirtingai priešinasi.
„Dabartinis Vokietijos tonas yra stačiokiškas, šiurkštus ir agresyvus“, – sakė V.Orbanas, įnirtingas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel liberalios pabėgėlių politikos kritikas, interviu vokiečių dienraščiui „Bild“.
„Vokietijos pabėgėlių politika nėra be alternatyvos“, – pridūrė premjeras, kalbėjęs kitą dieną po to, kai paskelbė, jog Vengrija rengs referendumą, kuriame rinkėjų bus klausiama, ar Budapeštas turėtų sutikti su privalomomis migrantų paskirstymo Europos Sąjungoje kvotomis.
Šis griežtosios linijos vengrų politikas aršiai priešinasi ES planui pagal kvotų sistemą paskirstyti po Bendrijos šalis 160 tūkst. prieglobsčio ieškotojų.
„Kvotos pakeis Europos tapatybę etniniu, kultūriniu ir religiniu požiūriu“, – argumentavo V.Orbanas savo ilgame interviu.
Jis taip pat perspėjo, kad nekontroliuojamas migrantų antplūdis Europoje didina „terorizmo, antisemitizmo ir homofobijos“ grėsmę.
V.Orbano nuomone, atvykėlių srauto nepadės sumažinti ir susitarimas, sudarytas tarp ES bei Turkijos, tapusios pagrindine starto aikštele per Viduržemio jūrą į Europą plūstantiems migrantams.
„Nei viena iš ES šalių iš tikrųjų nenori vykdyti“ to susitarimo, aiškino Vengrijos lyderis.
„ES dabar eina pas turkus kaip elgeta“, – sakė jis, kalbėdamas apie susitarimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
„Mes maldaujam pono Erdogano – mainais į pinigus ir pažadus – apsaugoti mūsų sienas, nes patys neįstengiam jų apsaugoti, – sakė V.Orbanas. – Tai nėra gera politika. Be to, dėl jos Europos ateitis ir saugumas tampa priklausomi nuo Turkijos geros valios.“