Juk sugriuvo penkis dešimtmečius buvusi Lenkijos išsilaisvinimo iš komunistinio jungo legenda. Pats L. Walesa, kuris dabar vieši JAV, lenkų žurnalistams sakė, jog dauguma paviešintų dokumentų yra suklastota, o savo tiesą yra pasiruošęs ginti tarptautiniame procese.
Tuo metu kai kas Lenkijoje vieną legendą jau nori keisti kita.
Valdančiosios „Įstatymo ir teisingumo“ partijos Gdanske atstovas nori iki šiol buvusį miesto oro uosto pavadinimą, kuriam suteiktas L. Walesos vardas, pakeisti kitu, rašo dienraštis „Gazeta Wyborcza“.
Tas pats dienraštis primena, jog Lasažo miesto Tarybos kai kurie deputatai, nori dalį Ruzvelto gatvės pavadinti žuvusio šalies prezidento Lecho Kaczynskio vardu.
Pasak dienraščio, tai tik permainų pradžia. Neatmetama galimybė, jog nauja Lenkijos legenda taps 2010 metais Smolenske lėktuvo katastrofoje žuvęs L. Kaczynskis, juolab, kad šiuo metu valdančiajai „Įstatymo ir teisingumo“ partijai vadovauja jo brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis.
Beje, abu broliai rėmė L. Walesos prezidento rinkimų kompaniją, „Solidarumo“ lyderiui tapus Lenkijos vadovu, dirbo prezidento kanceliarijoje, tačiau po poros metų Lenkijos prezidento L. Walesos ir brolių dvynių keliai dėl iki šiol nežinomų priežasčių išsiskyrė.
DELFI primena, kad Lenkijos Nacionalinės atminties institutas (IPN) pirmadienį paviešino dokumentus, esą įrodančius buvusio prezidento ir Nobelio taikos premijos laureato L. Walesos bendradarbiavimą su komunistiniu saugumu. Žurnalistams ir istorikams leista susipažinti su informatoriaus „Boleko“ asmenine byla.
Praėjusią savaitę paskelbta apie dokumentus, konfiskuotus iš buvusio vidaus reikalų ministro Czeslawo Kiszczako asmeninio archyvo, kuriuose buvęs profsąjungos „Solidarumas“ lyderis identifikuojamas kaip agentas, turėjęs pravardę „Bolekas“. Dokumentas su pasižadėjimu bendradarbiauti yra pasirašytas L. Walesos. Dokumento autentiškumas dar bus tiriamas.
L. Walesa, kuris nuolat neigė šnipinėjimo veiklą, dabar savo tinklaraštyje emocingai rašė: „Jūs mane išdavėte, ne aš jus“.
Pernai miręs Cz. Kiszczakas minėtų dokumentų greičiausiai nenorėjo skelbti. Be kita ko, rastas buvusio ministro laiškas istorijos archyvo direktoriui, kuriame jis prašo dokumentus paviešinti ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams po L. Walesos mirties.