Tarp jų yra raštelis „Boleko“ slapyvardžiu.

Viename iš jų rašoma: „Aš, žemiau pasirašęs Lechas Walesa, Boleslawos ir Felikso sūnus, gimęs 1943 metais, Lipno apskityje Popovo vietovėje, įsipareigoju visiškoje paslaptyje saugoti pokalbių su saugumo darbuotojais turinį. Tuo pat metu įsipareigoju bendradarbiauti su saugumo tarnybomis, išaiškinat ir kovojant su Lenkijos liaudies respublikos priešais. Informaciją teiksiu raštiškai ir bus ji teisinga“.

Tuo metu „Solidarumo“ lyderis, kuris dabar yra JAV, savo tinklalapyje neigia bendradarbiavęs su saugumo tarnybomis praėjusio amžiaus aštuntąjame dešimtmetyje.

Po šių dokumentų paviešinimo Lenkija virte verda: vieni reikalauja iš L.Walesos atimti Nobelio premiją, kiti – pasiųsti už grotų ir panaikinti visus jam įteiktus apdovanojimus.

„Taip, pralaimėjau, bet tik toje vietoje, kur beveik visi patikėjo, kad vis dėlto buvo kažkoks išdavikiškas agentūrinis bendradarbiavimas su Saugumo tarnyba prieš 46 metus. Incidentiškas, bet buvo, ir trumpam buvau palaužtas. Tai netiesa. Tačiau neturiu galimybės jus įtikinti. Ačiū, išdavėte mane jūs, ne aš jus“, – šiandien parašė L. Walesa interneto tinklapyje wykop.pl.

Kaip žurnalistams Varšuvoje sakė IPN direktorius Lukaszas Kaminskis, naujai rasti Saugumo tarnybos (SB) dokumentai rodo, kad „yra bendradarbiavimo sutartis, pasirašyta slapyvardžiu „Bolekas“, tai yra, Lecho Walesos“.

Ekspertai abejoja tų laikų slaptųjų tarnybų dokumentų patikimumu ir sako, kad jie nesunkiai galėjo būti suklastoti, siekiant sužlugdyti tokius disidentų aktyvistus kaip L.Walesa.

Noras L.Walesa anksčiau prisipažino, kad per vieną iš daugybės jo kaip disidento tardymų policijoje jis yra pasirašęs „kažkokį dokumentą“, tačiau kaltinimus bendradarbiavimu su slaptąja tarnyba visada vadino „absurdiškais“.

L.Walesa, kuris buvo 1989 metais komunistinį režimą sužlugdžiusio judėjimo „Solidarumas“ lyderis, 1983-iaisiais už nesmurtinį pasipriešinimą apdovanotas Nobelio taikos premija, pažadėjo įrodyti savo nekaltumą teisme.

Seniai sklando gandai, kad vadovaudamas nepriklausomai profsąjungai „Solidarumas“, kuri peraugo į šalies laisvės judėjimą, L.Walesa slapta teikė informaciją komunistiniam režimui.

2008 metais IPN išleistoje knygoje sakoma, kad nors L.Walesa buvo užregistruotas kaip slaptasis agentas 1970 metų gruodį, tačiau 1976 metų liepą jis buvo paleistas dėl „nenorėjimo bendradarbiauti“.

Pirmieji įtarimai dėl L.Walesos galimo bendradarbiavimo su slaptąja tarnyba pasirodė 1992 metais, praėjus dvejiems metams po jo išrinkimo prezidentu.

Tuometinis vidaus reikalų ir dabartinis gynybos ministras Antonis Macierewiczius paskelbė sąrašą 60 įtariamų SB agentų, kuriame buvo ir L.Walesa.

Nors A.Macierewiczius ir Jaroslawas Kaczynskis – konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis – komunistinio režimo metais kartu su L.Walesa užsiėmė disidentine veikla, L.Walesai tapus prezidentu, jie tapo aršiais priešais.

Lenkų jausmai L.Walesai yra gana sumišę. Daugelis jį gerbia dėl jo atkaklios kovos su komunistiniu režimu, tačiau karingas jo tonas vėlesniais prezidentavimo metais, daugelio nuomone, nusipelnė didelės kritikos.