D.Cameronas nori sutarties dėl reformų 28 šalių bloke, kad galėtų jau birželį surengti referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės ateities, bet Prancūzija ir kitos narės perspėjo, kad jos nesieks bet kokia kaina stabdyti Britanijos išstojimo iš Bendrijos.
„Tai galimybė pareiti prie fundamentaliai kitokio požiūrio į mūsų santykius su ES – kai kurie tai galėtų vadinti „gyvenk ir leisk gyventi (kitiems)“, – D.Cameronas sakė kitiems ES lyderiams per pirmąją viršūnių susitikimo darbo sesiją.
Premjeras juos ragino užtikrinti „paketą, kuris būtų įtikinamas Britanijos žmonėms“, pridūręs, kad Britanijos vietos Europoje klausimui „buvo per ilgai leista tvinkti“ ir kad dabar atsivėrė galimybė „išspręsti šį reikalą (ateinančiai) kartai“.
Praėjus trejiems metams po to, kai D.Cameronas paskelbė norintis iš naujo derėtis dėl Britanijos ryšių su Europos Sąjunga, diskusijos dėl premjero reikalavimų keturiose pagrindinėse srityse buvo itin įtemptos.
D.Camerono pateikti keturi kertiniai reikalavimai – galimybė apriboti socialines lengvatas atvykėliams, siekiant pažaboti imigraciją; saugikliai, užtikrinantys, kad Jungtinė Karalystė nebus spaudžiama įsivesti euro; konkurencingumą didinančios priemonės ir galimybė neprisidėti prie glaudesnės ES integracijos – atskleidė aštrius nesutarimus, kuria kryptimi turėtų judėti Europos Sąjunga.
Prancūzija įspėja nesuteikti veto teisės
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad Europos Sąjungos susitarimas su Didžiąja Britanija yra „įmanomas“ ir kad jis jo norėtų, bet iškėlė naujų abejonių dėl saugiklių euro zonai nepriklausančioms valstybėms.
„Jokia šalis negali turėti veto teisės; mes negalime stabdyti Europos pažangos“, – pabrėžė jis.
D.Cameronas trečiadienį užsitikrino itin svarbų Vokietijos kanclerės Angelos Merkel palaikymą, kuri pareiškė, kad Berlynas jau „daug metų“ nuogąstavo dėl tų pačių problemų.
Atvykusi į viršūnių susitikimą A.Merkel sakė, kad dar reikia išspręsti kai kuriuos klausimus, bet ji „mielai padarys viską, kad sukurtų sąlygas Britanijai išlikti Europos Sąjungos dalimi“.
Tuo tarpu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė gana tiesmukai pakomentavo kai kuriuos šio viršūnių susitikimo retorikos aspektus.
„Manau, kiekvienas pademonstruos savo mažytę dramą, o tuomet mes susitarsime“, – sakė ji.
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris savo ruožtu sakė esantis „gana įsitikinęs“, kad susitarti pavyks, nors buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, perspėjo, kad šis „viršūnių susitikimas bus žūtbūtinis“.
D.Cameronas, spaudžiamas euroskeptikų savo centro dešiniojoje Konservatorių partijoje ir jam priešiškos dešiniojo sparno žiniasklaidos, sako, kad per referendumą, kuris galbūt bus surengtas jau birželį, palaikys pasiūlymą Jungtinei Karalystei pasilikti Bendrijoje, jeigu jam pavyks susitarti Briuselyje.
Pasak jo, priešingu atveju lieka atviros visos galimybės: premjeras neatmetė scenarijaus, kad Britanija gali tapti pirmąja ES nare, pasitraukusia iš šio bloko per jo ilgesnę negu 60 metų istoriją.
ES ir Britanijos atotrūkis
Nutekintame viršūnių susitikimo juodraštyje, su kuriuo žiniasklaida susipažino ketvirtadienį, kai kurie svarbiausi punktai buvo pateikti skliausteliuose, tarp jų dėl saugiklių euro zonai nepriklausančiai Britanijai ir dėl lengvatų migrantams. Tai veikiausiai reiškia, kad dėl tų punktų nebuvo susitarta, nors kelias savaites vyko intensyvios derybos.
Tačiau Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys, kurių šimtai tūkstančių piliečių dirba Britanijoje, sakė, kad tokios priemonės juos diskriminuotų ir pažeistų vieną iš ES kertinių principų dėl laisvo žmonių judėjimo.
Lenkijos premjerė Beata Szydlo atvykusi į Briuselį pareiškė: „Mes norime geros sutarties, bet ne bet kokia kaina.“
D.Cameronas planuoja susitikti su įtakingų Rytų Europos šalių lyderiais po viršūnių susitikimo vakarienės ketvirtadienį, tačiau bet kokia sutartis tikriausiai nebus suderinta anksčiau negu iki kitos, paskutinės sesijos dėl Britanijos klausimų, kuri turėtų vykti penktadienio rytą.
Premjeras pastatė ant kortos savo politinę reputaciją, tikėdamasis, kad planuojamas referendumas padės užbaigti nesutarimus dėl Britanijos vietos ES, kurie dešimtmečius krėtė jo Konservatorių partiją.
Britai triuškinamai nubalsavo už pasilikimą Bendrijoje per 1975 metų referendumą, praėjus vos dvejiems metams po įstojimo.
Naujausios apklausos rodo, kad tiek narystės šalininkų, tiek priešininkų Britanijoje yra apylygiai, bet bus stebimas nedidelis „Ne“ stovyklos sustiprėjimas.